Profesori i Universitetit tė Pekinit Pan Shiwen, qė ka ardhur para 10 vjetėsh nė Chongzuo pėr studimin dhe mbrojtjen e majmunėve kokėbardhė, na tha se nė fillim tė viteve '90 tė shekullit tė kaluar, nė Chongzuo kishte tė paktėn 2000 majmunė kokėbardhė. Kurse mė pas kjo lloj kafshe u pakėsua shumė, deri nė vitin l996, kishin mbetur vetėm 90. Profesori Pan tha: "Kur tė ndalohen gjuetia e fshehtė dhe tė rivendosen rezervatet e rritjes sė kafshėve, kjo lloj kafshe do tė shtohet. "
Ai i tregoi korrespondentit se jeta e majmunėve ėshtė shumė e rregullt, ata hanė dhe lozin nė mėngjes dhe mbrėmje nė mes tė maleve, kurse nė drekė bėjnė pushim, natėn e kalojnė nė shpella. Pėr tė shtuar sasinė e kėtyre majmunėve qė janė nė prag tė zhdukjes, mė e rėndėsishmja ėshtė tė rivendosen hapėsirat ku jetojnė ata.
Pėr tė rivendosur mjedisin e jetesės tė majmunėve kokėbardhė, bashkia e qytetit Chongzuo ka bėrė njė punė tė madhe. Z.Wei Xin i drejtorisė turistike tė qytetit Chongzuo tha : "Pėr tė mbrojtur mjedisin ekologjik, qeveria e ndihmoi ēdo shtėpi tė ndėrtojė rezervuarin e gazit metan, duke i dhėnė 50 % tė parave pėr shtojcė dhe orientim teknik. Tani shumė banorė pėrdorin gazin metan pėr dritė dhe pėr gatim. Nė prodhim, ne i orientojmė fshatarėt tė mbjellin disa kultura ekonomike, nė mėnyrė qė ata tė marrin tė ardhura ekonomike pa prishur mjedisin ekologjik".
Qysh nga vitet '90 tė shekullit tė kaluar, bashkia e qytetit Chonzuo ka ndaluar djegien e maleve, hapjen e tokave malore dhe prerjen e drurėve, duke inkurajuar fshatarėt tė mbjellin kallam, misėr, oriz etj. Kėshtu fshatarėt i shtuan tė ardhurat dhe jeta e tyre ėshtė pėrmirėsuar, duke shmangur rrėmbimin e horizontit tė jetesės tė majmunėve kokėbardhė dhe gjendja ekologjike ėshtė pėrmirėsuar shumė. Krahas rivendosjes sė horizontit tė jetesės, numri i majmunėve kokėbardhė ėshtė shtuar vazhdimisht dhe deri tani ka arritur nė mė se 700.
Fshatari Zhao tha: "Tani nuk shkojmė nė male pėr tė prerė drurė. Duhet tė mbrojmė mirė burimet ekologjike dhe t'u krijojmė majmunėve kokėbardhė kushte tė mira tė jetesės. "
Qysh nga ndėrtimi i parkut ekologjik tė majmunėve kokėbardhė nė vitin 2002, nė atė zonė filloi tė zhvillohet turizmi ekologjik.
Profesori Pan tha se zhvillimi i turizmit ekologjik do t'u japė fshatarėve vendas raste tė reja pune, do tė pėrmirėsohet jeta e banorėve dhe mė tej do tė zgjerohet sfera e mbrojtjes sė mjedisit dhe do tė shtohet shumėllojshmėria e kafshėve.
"Si shkencėtar, unė e pėrkrah shumė zhvillimin e turizmit nė zonėn Chongzuo dhe zonat pėrreth. Turizmi ekologjik do ta zbukurojė mė tej kėtė zonė dhe brezi i ardhshėm do tė ketė njė jetė mė tė mirė se jona."
Profesori Pan theksoi se nė zhvillimin e turizmit ekologjik duhet tė ketė njė organizim tė pėrshtatshėm, nė mėnyrė qė mjedisi ekologjik tė ruhet vazhdimisht.
Majmunėt kokėbardhė janė miq tė njeriut. Nė Chongzuo tė Guanxisė, bashkėjetesa e harmonishme midis fshatarėve vendas dhe majmunėve kokėbardhė ka formuar njė tablo tė bukur ekologjike.
Nė fund tė kėtij emisioni, pėrsėrisim edhe njė herė pyetjet : 1. Pėrveē provincės Guanxi tė Kinės, nė botė a ka vende tė tjera ku jetojnė majmunė kokėbardhė?
2. Deri tani sa majmunė kokėbardhė jetojnė ende?
Letrat mund t'i dėrgoni nė adresėn: Shijingshanlu jia 6 hao Beijing. China, Redaksia e gjuhės shqipe tė Radios sė Jashtme tė Kinės. Kodi postar: 100040
Adresa e e-mail-it: albanian@chinabroadcast.cn
Pėrgjigjet e letrave duhet tė dėrgohen para 6 tetorit 2008, kurse pėrgjigjet nė internet duhet tė dėrgohen para orės 24 tė 6 tetorit 2008.
|