dėgjoni
Sesioni vjetor i Asamblesė Kombėtare Popullore tė Kinės dhe ai i Komitetit Kombėtar tė Konferencės Konsultative Politike tė Kinės janė evenimente tė rėndėsishme nė jetėn politike tė Kinės. Dy sesionet e sivjetshme, qė sapo u mbyllėn nė Pekin, kanė tėrhequr pjesėmarrjen e mbi 800 gazetarėve tė huaj, shifėr kjo qė ėshtė shtuar me 200 veta mė shumė se ajo e vitit tė kaluar. Gjatė kėtyre sesioneve, Lojėrat Olimpike, qė do tė zhvillohen nė gusht tė kėtij viti, kanė qenė fokusi i gazetarėve nga vende tė ndryshme. Do tė ndiqni tani njė korrespondencė lidhur me kėtė.
"E mbarė bota po ndjek me vėmendje Lojėrat Olimpike tė Pekinit. Tė gjitha diskutimet nė 'dy sesionet' e Kinės rreth Lojėrave Olimpike tė Pekinit, si punėt pėrgatitore, gjendja e fondeve, tė sigurimit e tė komunikacionit si dhe pritja e aq shumė turistėve e gazetarėve tė huaja etj., tė gjitha kėto janė tema qė i interesojnė botės."
Xhoni Erling ėshtė korrespondent i gazetės gjermane "Die Welt" nė Pekin. Ndėr problemet qė ai do tė trajtojė, Lojėrat Olimpike zėnė njė peshė shumė tė madhe.
Shumė gazetarė tė huaj preokupohen pėr pėrpjekjet e Kinės nė zgjidhjen e ndotjes sė ajrit dhe nė ngushtimin e komunikacionit. Njėri prej tyre ėshtė Gjilberto Skofild, korrespondent nė Kinė i gazetės braziliane "Globo". Nga kėndvėshtrimi i tij, zgjidhja e problemit tė komunikacionit vet mund tė pėrmirėsojė shumė cilėsinė e ajrit tė Pekinit.
"Ashtu si qyteti mė i madh i Brazilit San-Paulo, edhe Pekini po pėrballon problemin serioz nė komunikacion, por unė mund tė ndjej nga afėr pėrpjekjet e mėdha tė qeverisė kineze nė kėtė drejtim. Mė i dukshmi ėshtė vėnia nė fuksion i linjės sė 5-tė tė metros sė Pekinit, qė ka zbutur nė tėrėsi presionin e komunikacionit. Kjo linjė u ndėrtua jo vetėm pėr Lojėrat Olimpike, por edhe do tė favorizojė banorėt e Pekinit pėr njė kohė tė gjatė. Tjetėr masė efikase ėshtė eksperimenti nė gusht tė vitit tė kaluar pėr kufizimin e qarkullimit tė automjeteve, qė do tė thotė automjetet qarkullojnė sipas numrit tek dhe ēift tė liēencės. Gjatė eksperimentit, qarkullimi i automjeteve u pėrmirėsua dukshėm dhe nė pėrgjithėsi nuk pati ndonjė bllokim nė rrugė. Mė e rėndėsishmja ėshtė qė u pakėsua shkarkimi dhe u ngrit cilėsia e ajrit. Kjo ėshtė me tė vėrtetė njė metodė qė 'vretė dy zogj me njė gur'."
Tjetėr problem olimpik qė tėrhoqi vėmendje tė gazetarėve tė huaj nė "dy sesionet" janė punėt pėrgatitore tė Lojėrave Olimpike tė Pekinit. Shumė gazetarė qė bėnė intervistė nė "dy sesionet" janė gazetarė tė pėrhershėm nė Pekin. Nėpėrmjet njė sėrė garash eksperimentale, ata panė nga afėr gjendjen e ndėrtimit tė pallateve e stadiumeve tė Lojėrave Olimpike.
Korrespondenti i Televizionit "France 24" nė Pekin, Heri Amol tha:
"Nga ndėrtimi i pallateve e stadiumeve sportive, punėt pėrgatitore tė Lojėrave Olimpike tė Pekinit janė zhvilluar normalisht. Para ceremonisė sė hapjes, tė gjitha veprat e pallateve e stadiumeve si dhe metrotė pėrkatėse do tė jenė pėruruar. Nė programin tonė, unė u njoftova shikuesve francezė se me pėrparimin e punėve pėrgatitore, Pekini po kalon ndryshime dita ditės."
Kolegia e Heri Amolit, Xhulie Depli u habit shumė qė aq shumė gazetarė tė huaj pėrqendruan nė "dy sesionet".
"Ėshtė e pabesueshme qė kaq shumė gazetarė erdhėn kėtu pėr njoftimin e 'dy sesioneve'. Nuk mund tė pėrfytyroj se sa do tė jetė numri i gazetarėve gjatė Lojėrave Olimpike tė Pekinit."
Nė fakt, shumė media tė huaja e konsiderojnė njoftimin e "dy sesioneve" si parapėrgatitje pėr njoftimet pėr Lojėrat Olimpike. Ata pohojnė plotėsisht punėt organizatore dhe shėrbyese tė Qendrės sė Shtypit tė "dy sesioneve". Francezi Heri Amoli tha:
"'Dy sesionet' na ka dhėnė shėrbime tė mira. Problemet e paraqitura nga ne mund tė zgjidhen brenda ditės ose disa orėsh. Nė krahasim me kėtė, duhet tė presim mė shumė kohė kur u lidhėm me Komitetin Organizativ tė Loėjrave Olimpike tė Pekinit pėr intervistė. Shpresoj se pala organizatore e Lojėrave Olimpike do tė dėrgojė mė shumė punonjės pėr ne gazetarėt, qė tė ngrihet efektiviteti i punės." (Wang Lei)
|