dėgjoni
Pasi pėrfundoi Lufta e Dytė Botėrore, rindėrtimi i familjeve u bė detyra e parė e popujve tė ndryshėm qė morėn pjesė nė luftė, megjithatė lojėrat olimpike, qė u pezulluan pėr dy herė gjatė kėsaj periudhe, nuk u harruan nga njerėzit. Nė vitin 1948, flamuri me pesė unazat u ngrit prapė dhe Olimpiada e 14-tė u hap nė Londėr tė Anglisė.
Olimpiada e 14-tė u zhvillua nė Londėr nga 29 korriku deri mė 14 gusht tė vitit 1948. Mė parė, dy olimpiadat u pezulluan pėr shkak tė Luftės sė Dytė Botėrore, e cila i shkaktoi tė gjithė botės goditjet katastrofe. Qoftė nė Evropė, qoftė nė Azi, pothuajse tė gjitha zonat tė pėrfshira nė luftė u shndėrruan nė rrėnojat. Njerėzit e panumėrtė humbėn jetė dhe dhjetra miliona njerėzit humbėn strehė. Njėsoj siē tė tjerėt, edhe shumė yjet dhe sportistėt olimpikė pėsuan kėtė fatkeqėsi tė madhe, disa prej tyre madje humbėn jetėn e ēmuar.
Megjithatė, para fundit tė kėsaj lufte, ndjekėsit e vendosur tė lojėrave olimpike morėn vendimin qė tė rigjallėrojnė olimpiadė. Nė muajin gusht tė vitit 1945, Komiteti Olimpik Ndėrkombėtar zhvilloi mbledhjen e komisionit ekzekutiv nė Londėr, ku u bisedua problemi pėr zhvillimin e ardhshėm tė lojėrave olimpike. Nė atė kohė, shumė vende u angazhuan nga rindėrtimi pas luftės dhe nuk kishin kohė pėr tė marrė parasysh zhvillimin e olimpiadės. Por Komiteti Olimpik i Anglisė u shpreh aktivisht se qyteti Londra ishte e interesuar pėr organizimin e Lojėrave tė 14-ta Olimpike. Prandaj, Komiteti Olimpik Ndėrkombėtar mori vendim qė t'i jepte Londrės tė drejtėn e organizimit.
Nė atė kohė, shumė njerėzit mbajtėn qėndrime pessimistike pėr zhvillimin e Olimpiadės sė Londrės. Ata menduan qė megjithėse mund tė zhvillohen lojėrat olimpike pas luftės, kjo olimpiadė me siguri nuk do tė zhvillohej nė mėnyrė tė rregulltė. Por faktikisht, populli anglez ua dha dyshimeve tė ndryshme pėrgjigjen mė tė mirė nėpėrmjet veprimeve konkrete. Nė kėtė proces, Komiteti Olimpik i Anglisė ka punuar shumė, nga njėra anė, zgjodhi njė video televizive, duke hartuar postare pėr pėrhapjen e olimpiadės; nga ana tjetėr, me mungesėn e fondeve, Komiteti Olimpik Anglez nuk ndėrtuan fshatin olimpik dhe stadiume tė reja luksoze dhe i shfrytėzoi tė ekzistuarat. Tė gjithė pjesėmarrėsit olimpik u dėrguan pėr akomodim nė kazerma ushtarake, shkolla dhe nė shtėpi tė qytetarėve tė Londrės.
Ndėrkohė, delegacionet e vendeve e rajoneve tė ndryshme kuptuan shumė mirė vėshtirėsi tė Komitetit Organizativ Olimpik tė Londrės dhe vepruan aktivisht pėr zbutjen dhe pakėsimin e ngarkesave tė vendit organizator. Pas luftės, drithrat ishin tė pakta, prandaj shumė delegacione vendosėn qė tė shkonin nė Londėr, duke marrė me vetė ushqim. Disa vende i dhuruan Londrės ushqime gjatė fazės pėrgatitore tė olimpiadės. Madje disa vende i dėrguan me anijė Londrės ushqime ushtarake tė rezervuara gjatė luftės.
Me pėrpjekjet e pėrbashkėta tė popullit anglez dhe njerėzve paqedashės tė vendeve tė ndryshme nė botė, brenda vetėm dy vjetėve, anglezėt mbaruan me njė shpejtėsi tė pabesueshme tė gjitha punėt pėrgatitore pėr organizimin e Lojėrave Olimpike tė Londrės. Nė muajin korrik tė vitit 1948, Olimpiada e 14-tė u hap nė mėnyrė normale.
Kjo olimpiadė ėshtė e para e zhvilluar pas Luftės sė Dytė Botėrore dhe ishte me ndryshime tė mėdha nė krahasim me tė gjitha olimpiadat e mėparshme. Posaēėrisht pas luftės disa vende larguan sundimet koloniale dhe fituan pavarėsitė. Prandaj, kisht 14 vende e rajone qė morėn pjesė pėr herė tė parė nė lojėrat olimpike, nė tė cilat u pėrfshinė Burma, Venezuela, Libani, Pakistani, etj.
Nė kėtė olimpiadė morėn pjesė gjithsej mbi 4 mijė sportistė nga 59 vende e rajone tė botės dhe kėshtu lojėrat olimpike e gjetėn pėrsėri gjallėrinė pas katastrofės.
Vlen tė pėrmendet se numri i femrave qė morėn pjesė nė Olimpiadėn e Londrės arriti 385 dhe kjo shifėr simbolike tregoi qė femrat filluan tė luanin njė rol tė rėndėsishėm nė lojėrat olimpike. (Jiang Lei)
|