dėgjoni
Nė vitin 1932, Komiteti Olimpik Ndėrkombėtar e zgjodhi kryeqytetin e Gjermanisė, Berlin si vend organizator tė Olimpiadės sė 11-tė tė vitit 1936. Nė atė kohė, nazistėt gjermanė ishin gati tė bėnin diēka dhe ishin shumė tė shfrenuar. Nazistėt ishin shumė armiqėsorė ndaj lojėrave olimpike dhe mendonin qė do tė dėmtohet nderi i kombit gjerman nėse sportistėt gjermanė konkurrojnė nė lojėrat olimpike bashkė me zezakė. Nė vitin 1933, nazistėt grabitėn pushtetin nė Gjermani dhe gjendja politike e kėtij vendi evropian ndryshoi shumė. Nė programin e sotėm, do t'ju tregojmė pėr Olimpiadėn e 11-tė qė u zhvilluan nėn 'vranėsirat' e krijuara nga nazistėt.
Faktikisht, Berlini kishte fituar tė drejtėn e organizimit tė Lojėrave Olimpike tė vitit 1916, tė cilat u anuluan pėr shkak tė Luftės sė Parė Botėrore. Pas asaj lufte, Gjermania ishte ndaluar qė tė merrte pjesė nė lojėrat olimpike pasi e nxiti luftėn. Dhe ky vend evropian arriti tė rikthehet nė lojėrat olimpike vetėm nė vitin 1928, nė olimpiadėn e Amsterdamit.
Nė vitin 1932, Komiteti Olimpik Ndėrkombėtar mori vendimin qė t'i jepte Berlinit tė drejtėn e organizimit tė Lojėrave Olimpike tė vitit 1936. Megjithėse nuk kishte ardhur nė pushtet, Partia Naziste brenda Gjermanisė ishte gati tė bėnte diēka. Nazistėt ishin armiqėsorė ndaj lojėrave olimpike dhe mendonin se gjermanėt, qė sipas tyre ishin me origjinė tė shquar nuk duhej tė konkurronin bashkė me ēifutėt dhe zezakėt. Kjo i krijoi vėshtirėsi tė madhe Komitetit Olimpik Ndėrkombėtar, i cili kundėrshton gjithmonė diskriminimin etnik dhe racial. Kėshtu, disa vende si Franca e SHBA-ja deklaruan se duhet tė pėrmirėsohet gjendja e diskriminimit etnik brenda Gjermanisė, pėrndryshe ata do tė refuzonin kėtė olimpiadė.
Nė vitin 1933, Partia Naziste mori nė dorė pushtetin nė Gjermani, ēka kėrcėnoi mė shumė Olimpiadėn e Berlinit. Duke marrė parasysh njė gjendje tė tillė, Komiteti Olimpik Ndėrkombėtar formoi nė vitin 1934 njė komision hetimi, i cili bėri njė vizitė nga afėr nė Gjermani, pėr tė gjykuar nėse ėshtė e pėrshtatshme qė tė organizohet olimpiada nė Berlin. Por fatkeqėsisht, pasi arriti nė Gjermani, komisioni i hetimit u gėnjye nga fenomenet e pavėrteta tė krijuara nga Hitleri dhe i paraqiti Komitetit Olimpik Ndėrkombėtar njė raport, ku shprehte mendimin se Berlini ishte i pėrshtatshėm pėr organizimin e lojėrave olimpike dhe se qeveria e drejtuar nga Hitleri kishte rėnė dakord qė tė mos diskriminonte ēifutėt dhe zezakėt. Nėn keqdrejtimin e kėtij raporti, Komiteti Olimpik Ndėrkombėtar miratoi me 58 vota pro dhe 56 kundėr rezolutėn qė Olimpiada e 11-tė tė zhvillohet nė Berlin.
Nė fakt, Hitleri s'kishte asnjė interes pėr organizimin e lojėrave olimpike, por kėshilltarėt pranė tij i thanė qė ky rast mund tė shfrytėzohej pėr tė treguar fuqinė e kombit gjerman. Nga njėra anė, kjo do tė fshihte ambicien e tij pėr sundimin e tė gjithė botės, nga ana tjetėr, mund tė tregonte dėshirėn e tij pėr paqe. Me mobilizimin e kėtyre njerėzve, Hitleri ndryshoi shumė qėndrimin e tij ndaj olimpiadės, ai mori aktivisht postin e presidentit tė komitetit organizativ olimpik tė Berlinit, duke miratuar qė fondi shtetėror tė pėrgatiste 20 milionė marka gjermanė pėr olimpiadėn. Nė kėtė sfond, u ndėrtua njė stadium luksoz qė mund tė nxinte 100 mijė spektatorė. Krahas tij, u ndėrtuan edhe pallate tė bukura noti, gjimnastike, basketbolli dhe fshati olimpik. Pėr ta fshehur armiqėsinė ndaj ēifutėve, Hitleri madje pranoi nė mėnyrė hipokrite propozimin e Komitetit Olimpik Ndėrkombėtar pėr pjesėmarrjen e ēifutėve nė lojėrat olimpike.
Gjithsesi, qėllimi i vėrtetė i Hitlerit u zbulua nga shumė personalitete me ndjenjėn e drejtėsisė. Nė muajin qershor tė vitit 1936, d.m.th: dy muaj para fillimit tė Olimpiadės sė Berlinit, u zhvillua nė Paris konferenca e mbrojtjes sė idealit olimpik, nė tė cilėn morėn pjesė personalitete kundėr luftės nga Franca, Spanja, SHBA-ja, Anglia, Ēekia, Belgjika, etj. Ata kundėrshtuan qė tė zhvillohet Olimpiada e 11-tė nė njė Gjermani tė pushtuar nga Hitleri dhe u pėrpoqėn gjithashtu qė ta bindin Komitetin Olimpik Ndėrkombėtar tė caktojė Barcelonėn e Spanjės si vendin organizator tė kėsaj olimpiade, duke e zėvendėsuar Berlinin.
Nė kėtė konferencė, shumė vende shprehėn qartėsisht qėndrimin e tyre qė nuk do tė merrnin pjesė nė Olimpiadėn e Berlinit. Deri nė muajin korrik, sportistė nga mbi 20 vende si Franca, Anglia, etj., arritėn nė Barcelonė dhe po bėnin pėrgatitje pėr olimpiadėn e vetėorganizuar. Por fatkeqėsisht, nė prag tė fillimit, fashistėt spanjollė e dėmtuan kėtė veprimtari dhe si rezultat, Olimpiada e Barcelonės nuk u zhvillua.
Mė nė fund, Olimpiada e Berlinit u hap mė 1 gusht tė vitit 1936. Nė kėtė olimpiadė, ndodhėn shumė gjėra pėr t'u pėrmendur dhe ne do t'ju tregojmė pėr to nė programet e ardhshme. Tashmė do ta pėrfundojmė programin e kėsaj here, ju falėnderojmė pėr shoqėrinė, bashkė mirupafshim. (Jiang Lei)
|