v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2007-12-05 19:04:56    
Pėrkthyesi dhe poeti Shu Cai

cri

dėgjoni

Pak kohė mė parė, poeti francez 83-vjeē Yves Bonefov fitoi ēmimin "Franz Kafka" pėr vitin 2007, ēmimin mė tė lartė tė letėrsisė nė Evropė. Pasi mori vesh kėtė lajm, pėrkthyesi dhe poeti kinez Shu Cai ėshtė shumė i gėzuar sepse para disa vjetėve, ai i njohu lėxuesit kinezė me vepra tė Yves Bonefovit.

42-vjeēari Shu Cai ėshtė njė nga studiuesit e Institutit Studimor tė Letėrsisė sė Huaj tė Akademisė sė Shkencave Shoqėrore tė Kinės. Para se tė bėhej studiues, ai ishte njė diplomat kinez nė vende afrikane dhe administrues i lartė i njė kompanie. Pėr shkak tė dėshirės pėr poemė, Shu Cai zgjodhi mė nė fund punėn e studiuesit. Ai tha:

"Qysh nga shkolla e mesme, filloi tė mė pėlqejnė poemat moderne duke provuar tė shkruaj vetė poema. Pas hyrjes nė universitet, unė dhe bashkėstudentė krijuam njė shoqatė letėrsie duke botuar revistėn e shoqatės me emrin 'Test'."

Vendlindja e Shu Cait ėshtė provinca Fujian e Kinės jugore. Nė vitin 1983, ai u pranua nė fakultetin e gjuhės franceze tė Universitetit tė Gjuhėve tė Huaja tė Pekinit. Atė kohė kur sapo filluan reforma dhe hapja me botėn e jashtme nė Kinė, lindėn shumė talente e vepra tė shquara letrare. Edhe nė universitet, letėrsia shkollore kishte lulėzuar shumė. Pikėrisht nė universitet, Shu Cai filloi tė botojė poema:

"Nė vitin 1986 botova disa poema. Nė vitin 1987, Universiteti Pedagogjik i Pekinit botoi 'Poemat e zgjedhura tė poetėve modernė nė universitet' ku u zgjodh poema ime 'Dy zogj'. Jam i mendimit se kjo poemė ėshtė vepra e pjekur ime."

Pas diplomimit nga universiteti, Shu Cai punoi nė Ministrinė e Tregtisė sė Jashtme tė Kinės. Nė vitin 1990, ai u dėrgua nė Senegal dhe u bė diplomati i ambasadės sė Kinės nė kėtė vend. Kjo eksperiencė ndikoi thellė jetėn e krijimtarinė letrare tė ardhshme tė Shu Cait:

"Para se tė shkoja nė Afrikė, isha i mendimit se Afrika ėshtė shumė e prapambetur. Por pasi punova atje, zbulova se Afrika ėshtė njė kontinent shumė natyror me kulturė tė lashtė dhe tė pasur. Natyra optimiste e afrikanėve mė preku thellė."

Pas punės 4-vjeēare nė Senegal, nė vitin 1994, Shu Cai u kthye nė atdhe dhe botoi pėrmbledhjen e poemave "Njeriu i vetėm". Nė kėtė libėr pėrmblidhen 150 poema tė autorit tė krijuara gjatė 10 vjetėve. Shu Cai u shpreh se emri i librit "Njeriu i vetėm" vjen nga ai vetė, ai ėshtė njė njeri i tillė.

Pas kthimit nė atdhe, Shu Cai hyri nė njė kompani dhe u bė administruesi i lartė i saj. Pėr shkak tė dėshirės pėr poemė, nė vitin 2000, ai dha dorėheqje nga kompania dhe hyri nė Institutin Studimor tė Letėrsisė sė Huaj tė Kinės dhe merret me krijimtarinė e poemave dhe pėrkthimin e veprave tė huaja. Deri sot, Shu Cai ka botuar dy pėrmbledhje poemash dhe ka pėrkthyer e botuar vepra tė poetėve tė rėndėsishėm modernė francezė si "Pėrmbledhja e poemave tė Yves Bonefovit", "Pėrmbledhja e poemave tė Rene Sharit", "Pėrmbledhja e poemave tė Pierre Reverdit" etj. Shu Cai u shpreh se nė vepra tė poetėve francezė, ai ka gjetur shumė gjėra nė lidhje me shpirtin e tij:

"Pėrkthej vepra tė poetėve francezė pėr t'i njohur lexuesit kinezė me poema franceze. Njėkohėsisht nėpėrmjet pėrkthimit mund tė mėsoj shumė nga kėto vepra."

Krahas krijimtarisė e pėrkthimit, Shu Cai ėshtė i ngarkuar tė merret me veprimtarinė letrare. Pak kohė mė parė, ai pėrfaqėsoi poetėt kinezė dhe mori pjesė nė festivalin ndėrkomėbtar tė poemave. Ai ėshtė njė nga organizatorėt e festivalit ndėrkombėtare tė poemave tė Qinghait tė Kinės. Ai ka ftuar shumė herė poetė tė huaj tė bėjnė vizitė nė Kinė pėr shkėmbime. Shu Cai u shpreh se nėpėrmjet poemės, ai ka krijuar miqėsi me poetė nga mbarė bota. (Fani)