v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2007-12-04 17:47:37    
Sportistė aziatikė filluan tė bėnin figurė tė mirė nė Olimpiadėn e nėntė

cri

dėgjoni

Sportistja japoneze Kinue Hitomi ėshtė njė nga aziatiket e para qė kanė marrė pjesė nė lojėrat olimpike dhe ka dhėnė kontribut tė madh pėr zhvillimin e Azisė nė sportin e femrave. Ajo ėshtė njė atlete pothuajse e gjithanshme dhe nė atletikė ajo ishte shumė e aftė jo vetėm nė korsi por edhe nė fushė. 

Nė Lojėrat Olimpike tė Amsterdamit tė vitit 1928, atletika e femrave u bė sport zyrtar olimpik. Por nė 6 disiplinat e atėhershme tė atletikės nuk kishte kėrcim sė gjati dhe vrapim 200 metra, nė tė cilat ishte shumė e fortė Kinue Hitomi, prandaj ajo u regjistrua vetėm pėr vrapim 800 metra.

Megjithėse nuk kishte bėrė stėrvitje profesioniste, Kinue Hitomi me talentin e saj tė lindur fitoi medaljen e argjendtė, duke u bėrė aziatikja e parė qė fiton medalje olimpike. Kur u kthye nė atdhe, Kinue Hitomi u prit shumė mirė. Ajo jo vetėm botoi autobiografinė e saj 'Gjurma e kėpucave me taka', por edhe mbante fjalime nė mbarė Japoninė. Por pėr fat tė keq, Kinue Hitomi u infektua me tuberkuloz, i cili ishte nė atė kohė sėmundje e pashėrueshme. Pasi e mori vesh, ajo nuk u ligėshtua dhe shėnoi rezultatin mė tė mirė nė karrierėn e saj. Nė vitin 1929, Kinue Hitomi vendosi rekordin botėror nė trigarėshin e femrave me 217 pikė dhe u bė njėkohėsisht sportistja e parė nė botė qė fiton mė shumė se 200 pikė nė trigarėshin pėr femra. Nė muajin gusht tė vitit 1931, Kinue Hitomi qė ishte vetėm 24 vjeēare ndėrroi jetė. Por ēfarė u ka lėnė njerėzve ajo janė jo vetėm medaljet xixėlluese dhe rekordet e panumėrta botėrore, por edhe vullneti i saj i palėkundur pėr sportin. 

Nė Lojėrat Olimpike tė Amsterdamit, krahas Kinue Hitomit, edhe japonezi Mikio Oda fitoi medaljen e artė nė trehapėsh. Rezultati i tij ishte 15 metra dhe 21 centimetra. Kjo ėshtė medalja e parė e aziatikėve nė historinė olimpike. Krahas kėtyre, japonezi fitoi edhe medaljen e artė nė notin e stilit bretkosė. Arritja mė e gėzueshme ishte qė India fitoi titullin kampion nė hokej mbi bar pėr meshkuj.

Gjithashtu, pėr herė tė parė, njė kinez i dėrguar nga qeveria u duk nė Lojėrat Olimpike. Song Ruhai, qė u zgjodh nga Shoqata pankineze e Sportit Kombėtar ishte njė student jashtė Kinės dhe ishte vetėm njė vėzhgues i lojėrave, por kjo eksperiencė e vogėl ishte njė parathėnie e pjesėmarrjes sė sportistėve kinezė nė Lojėrat Olimpike.

Megjithėse aziatikėt filluan tė bėnin njė figurė tė mirė nė lojėrat olimpike, nė pėrgjithėsi delegacioni amerikan ishte akoma mė i forti. Nė Amsterdam, olimpistėt amerikanė fituan gjithsej 22 medalje tė arta dhe u radhitėn nė vendin e parė tė listės sė medaljeve. (Jiang Lei)