dėgjoni
Sipas marrėveshjes sė mėparshme tė Komitetit Olimpik Ndėrkombėtar, nė vitin 1928 Olimpiada e 9-tė do tė organizohej nga Amsterdami, i cili ia kishte dhėnė Parisit tė drejtėn e organizimit 4 vjet mė parė. Megjithėse e gjithė Holanda kishte tė njėjtėn dėshirė pėr organizimin e Lojėrave Olimpike para katėr vjetėsh, dolėn zėra kundėrshtarė brenda vendit kur filloi puna pėrgatitore pėr Olimpiadėn e 9-tė.
Disa deputetė tė Holandės vunė nė dyshim nė parlament nėse ishte e drejtė qė tė zhvillohej olimpiada nė Amsterdam. Ata denoncuan se qeveria holandeze e atėhershme nuk u kushtonte vėmendje problemeve urgjente tė nivelit tė jetesės sė banorėve, si pėrmirėsimit tė kushteve tė banimit, problemit tė trafikut, por dėshironte tė harxhonte miliona guldenė holandezė pėr organizimin e Lojėrave Olimpike, dhe kjo ėshtė sigurisht njė gjė e gabuar. Edhe disa kundėrshtarė tė tjerė dėnuan se mania pėr lojėrat sportive ua kishte hequr femrave elegancėn dhe fisnikėrinė e duhur dhe pėr mė tepėr lejimi i pjesėmarrjes sė femrave nė Lojėrat Olimpike ishte njė gjė e dėmshme pėr moralin shoqėror.
Pėr shkak tė kundėrshtimit tė disa deputetėve, parlamenti holandez hodhi poshtė mė nė fund propozimin qė qeveria holandeze tė ofronte fond pėr organizimin e Olimpiadės. Hedhja poshtė e kėtij propozimi i vuri punėt pėrgatitore tė Olimpiadės sė Amsterdamit nė njė krizė tė rėndė financiare. Me ngarkesė tė jashtėzakonshme, kryetari i Komitetit Organizativ Olimpik tė Amsterdamit u detyrua tė jepte dorėheqjen, kėshtu punėt pėrgatitore tė organizimit tė Lojėrave Olimpike ngelėn nė vend. Kėto gjėra tė ndodhura shkaktuan vėmendje masive nė tė gjithė Holandėn dhe pjesa dėrrmuese e banorėve mbanin njė qėndrim pro pėr organizimin e Lojėrave Olimpike nė Amsterdam.
Nė njė gjendje aq tė vėshtirė, Komiteti Organizativ Olimpik i Amsterdamit ndjeu qėndrimin e banorėve holandezė dhe e pa atė si njė dritė nė errėsirė. Nėn mbėshtetjen e mediave holandez, Komiteti Organizativ Olimpik i Amsterdamit u bėri tė gjithė banorėve tė vendit njė propozim pėr dhurime ndaj Olimpiadės. Pėr tė garantuar zhvillimin normal tė Lojėrave Olimpike tė vitit 1928, banorėt entuziastė tė Holandės treguan njė bujari tė madhe dhe pas vetėm dy javėsh Komiteti Organizativ Olimpik i Amsterdamit mblodhi njė fond prej 1 milion e gjysmė guldenėsh holandezė, shifėr kjo 500 mijė mė e madhe se ajo tė buxhetit tė mėhershėm tė komitetit. Pėr tė mos zhgėnjyer banorėt e vendit, qeveria holandeze ndėrtoi njė stadium qė mund tė nxinte 40 mijė spektatorė. Nė kėtė stadium, u ndėrtua nė qendėr edhe njė fushė futbolli dhe rreth saj korsi pėr atletikėn. Nė atė kohė, ky ishte absolutisht stadiumi me nivelin mė tė lartė nė botė.
Mė 28 korrik tė vitit 1928, u zhvillua njė ceremoni e madhe e hapjes sė Olimpiadės sė 9-tė. Nė qiell, ndriēuan fishekzjarrė tė larmishėm dhe ekipi i shfaqjes sė posaēme me avion dha njė shfaqje tė mrekullueshme. Olimpistėt dhe funksionarėt nga 46 vende e rajone qė morėn pjesė nė ceremoninė e hapjes vlerėsuan lart punėt qė kishte bėrė komiteti organizativ. Por faktikisht, banorėt entuziastė tė Holandės qė dhanė njė milion e gjysmė guldenė janė heronjtė e vėrtetė pėr suksesin e Olimpiadės sė 9-tė. (Jiang Lei)
|