dėgjoni
Ju flet Radio e Jashtme e Kinės! Tė dashur dėgjues, jam Shy Guan! Ju pėrshėndes pėrsėri nga Pekini. Ju ftoj tė dėgjoni "Tregime olimpike", ku do t'ju flas pėr dritėn e yjeve sportive nė Lojėrat Olimpike tė Parisit.
Nė Lojėrat e 8-ta Olimpike tė Parisit nė vitin 1924, u dukėn njė numėr sportistėsh tė shkėlqyer, si Paavo Nurmi, Erik Lidėll, Johny Weismuller, tė cilėt u bėnė yje sportive nė historinė olimpike. Paavo Nurmi nga Finlanda ėshtė njė nga vrapuesit mė tė mirė nė historinė olimpike. Gjatė jetės sė lavdishme sportive tė tij, ai theu mrekullisht 29 herė rekordin botėror. Ai mori pjesė me radhė nė 3 edicione tė lojėrave olimpike verore nė vitin 1920, 1924 dhe 1928, duke fituar gjithsej 9 medalje. Nė Lojėrat Olimpike tė Parisit nė vitin 1924, ai bėri njė mrekulli, duke fituar me radhė brenda 45 minutave, dy tituj kampionė nė 1500 metra dhe 5000 metra. Pas dy ditėsh, Nurmi mori pjesė edhe nė garėn e vrapimit tė 10 mijė metrave, duke fituar pėrsėri dy medalje tė arta si individ dhe me ekipin. Pėrveē kėsaj, ai fitoi edhe medalje nė garėn ekipore tė 3000 metrave. Forca fizike dhe vullneti i tij i fortė lanė pėrshtypje tė thella. Kur u kthye nė Finlandė me 5 medalje tė arta olimpike, ai u prit si heroi i tėrė vendit.
Nė Lojėrat Olimpike tė Parisit tė vitit 1924, u shfaq edhe njė hero olimpik qė ka lidhje me Kinėn. Ai ėshtė atleti anglez Erik Lidėll, i cili lindi nė njė familje misionare skoceze nė qytetin Tiencin tė Kinės. Kur u kthye nė Angli pėr studime universitare, ai paraqiti talent mahnitės nė vrapimin e distancave tė shkurtra. Nė Lojėrat Olimpike tė Parisit, ai korri medaljen e artė nė garėn e 400 metrave, duke thyer edhe rekordin botėror. Nė garėn e mėvonshme tė 200 metrave, ai fitoi njė medalje tė bronztė. Pas lojėrave olimpike, ai u kthye nė Kinė me dy medalje olimpike dhe u martua me njė infermiere finlandeze. Nga dashuria pėr Kinėn, pas shpėrthimit tė luftės kundėr pushtuesve japonezė, Lidėl e ēoi nė radhė tė parė tė shoqen nė Kanada, pastaj u kthye me vendosmėri nė Kinė dhe bėri shumė punė gjatė luftės kundėr pushtuesve japonezė. Pas rėnies sė Hong-Kongut, Lidel u arrestua nga ushtarėt japonezė dhe u ēua nė kampin e pėrqendrimit tė qytetit Veifang tė Kinės. Nė atė kamp, ai filloi punėn e pėrkujdesjes pėr mbi 60 djem. Nė vitin 1945, Lidėl vdiq nė atė kamp nga njė sėmundjeje e tumorit nė tru. Pėr ta pėrkujtuar kėtė hero, nė vitin 1981, nė Angli u xhirua njė film shumė i njohur "Koēia e luftėtarit nėn zjarr", ku u paraqit jeta e tij e ndritur dhe prekėse.
Pėrveē heronjve olimpikė nė pistat e atletikės, dolėn edhe shumė sportistė tė shkėlqyeshėm nė pishinat e notit nė kėtė edicion. Ndėr ta, mė i njohuri ėshtė notari amerikan Johny Weismuler, i cili fitoi 3 medalje tė arta olimpike. Nė garėn e 100 metrave stil i lirė, ai shėnoi njė rekord botėrore, 59 sekonda, qė u mbajt pėr 10 vjet.
Nė Lojėrat e 8-ta Olimpike tė Parisit, u dukėn shumė sportistė yjet, tė cilėt lanė mbresa tė thella. (Shy Guan)
|