Nė malin e Greqisė sė lashtė ėshtė gdhedur njė fjali: "Po tė dėshiron tė kesh shėndet tė mirė, tė jesh i zgjuar, tė jesh i bukur, vrapo!" Para mijėra vjetėsh, njerėzit e Greqisė sė lashtė fillonin tė pėrpiqen pėr vlerėn e jetės. Kur populli i zgjuar grek pėrfunduan ndėrtimin e arenės sportive nė Olimpia, Olimpia u bė vendlindja e Lojėrave Olimpike, u bė vendi i shenjtė i sporteve olimpike.
Sportet olimpike mori vitalitet tė ri pas vitit 1894, kur u formua nga zoti Lebaron Pierre De Coubertini Komiteti Ndėrkombėtar Olimpik dhe nė vitin 1894 u organizuan Lojėrat e para Olimpike nė Athinė, gjė qė shėnoi faqen e re tė historisė sė qytetėrimit njerėzor.
Nė historinė e Lojėrave Olimpike moderne, ndodhi njė gjė tė tillė interesante: pėr tė mbaruar vrapimin prej 42.195 kilometrash, njė lojtar ka pėrdorur 54 vjet. Kush ėshtė ky atlet magjepsės? Dhe si ndodhi kjo?
Kjo ndodhi nė vitin 1912, kur u organizuan nė Stokholm tė Suedisė Lojėrat e 5-ta Verore Olimpike. Mė 14 korrik, 68 olimpistėt nga 19 vendet morėn pjesė nė maratonė. Ajo ditė ishte shumė e nxehtė dhe vrapimi filloi nė orėn 2 pasdite. Pėr shkak tė motit tė nxehtė, mė shumė se gjysmė lojtarėt hoqėn dorė nga vrapimi. Ndėr 68 lojtarėt kan njė japonez qė quhet Kanajureshizo, i cili ėshtė roli i vėrtetė kryesor i kėsaj gare. Qysh nga fillimi i garės, ai ishte mbetur gjithmonė prapa dhe u lodh shumė shpejt pėr shkak tė motit tė nxehtė. Kur shikonte qė shikuesit buzė rrugės po pinte lėng frutash, ai nuk mund tė mbante veten dhe vrapoi drejt atyre. Kur e shikonte lojtarin e lodhur, njė nga shikuesit e ftoi Kanajureshizo pėr njė pushim nė shtėpinė e vet, e cila u ndodh po pranė rrugės. Kanajureshizo e pranoi ftesėn pa pyetur dhe ra nė gjumė tė ėmblė nė krevat. Kur u zgjodh, gara ishte pėrfunduar.
Dhe pas 54 vjetėsh, kur ishte nė vitin 1966, Kanajureshizo 76-vjeēar u rikthye nė Suedi dhe pėrfundoi nė stadiumin olimpik garėn e tij nė mėnyrė simbolike. Qysh nga ora 13:48 tė 14 korrikut tė vitit 1912 deri nė vitin 1966, vrapimi i Kanajureshizo-s i ka kushtuar 54 vjetėsh. Ai tha me humor: "Ky ėshtė njė vrapim interesant dhe i vlerėshėm. Gjatė kėtyre 54 vjetėsh, unė e gjeta tė dashur time dhe tani kemi 6 fėmijė dhe 10 nipa. Tė gjitha kėto kėrkojnė njė kohė tė gjatė."
Historia e Maratonės
Fjalė "maratonė" ėshtė emri i njė vendi tė Greqisė sė lashtė, i cili ndodhet nė verilindjen e qytetit Athinė. Nė vitin 490 para erės, trupat persike invaduan nė Greqi dhe dislokuan nė Maratonė. Pasi mori vesh kryetari i Athinės, ai dėrgoi njė korrier qė quhet Feidipides nė Spartė pėr tė kėrkuar ndihmėn ushtarake. Por kryetari i spartianėve i tha se do tė dėrgojė trupa nė Athinė sė paku pas 10 ditė. Feidipidesi e solli kėtė lajm nė Athinė dhe nė fund trupat e Athinės, pa ndihmė tė Spartės, fituan luftėn kundėr trupave persike. Pas fitores, Feidipeides vrapoi nga Maratona deri nė sheshin qendror tė Athinės dhe u thėrriti banorėve atje: "kemi fituar, kemi fituar!" Pastaj ai u rrėzua nė tokė dhe vdiq menjėherė. Pėr tė kujtuar kėtė korrier tė njohur, njerėzit e pėrcaktuan "maratonė" si sport olimpik.
Nė Lojėrat e para Olimpike, gjatėsia e maratonės nuk ishte e caktuar. Dhe nė vitin 1908, kur u organizuan nė Lodėr Lojėrat e 4-ta Olimpike, gjatėsia e maratonės u caktua. Pėr t'i krijuar kushte tė lira familjes perandorake tė Anglisė, organizuesi i Lojėrave Olimpike e pėrcaktoi nismėn e garės nė sheshin WenSha dhe gjatėsia e vrapimit deri nė fund ishte 42,195 kilometra. Mė pas, Komiteti Ndėrkombėtar Olimpik diskutonte vazhdimisht pėr njė standardin e gjatėsisė sė maratonės. Derin nė vitin 1924, Federata Ndėrkombėtare e Atletikės e pėrcaktoi gjatėsinė e maratonės nė 42,195 kilometra.
|