Lufta e Parė Botėrore, qė zgjati 4 vjet, prishi jetėn e qetė tė Evropės. Nė luftė, u vranė mijėra njerėz dhe u shkatėrruan qytete tė panumėrta. Pas luftės, i tėri kontinenti evropian ndodhej nė njė gjendje ringjalljeje. Edhe ndaj lojėrave olimpike ndikimi i luftės ishte i stėrmadh. Pėr shkak tė zgjatjes sė luftės, selia e komitetit olimpik ndėrkombėtar ishte lėvizur nga Parisi nė Lazanė, edhe Lojėrat Olimpike tė Berlinit ishin anuluar. Nė kėtė gjendje, shumė njerėz dyshuan pėr vazhdimėsinė e lojėrave olimpike. Por Antverpi i Belgjikės, i cili sapo kishte kaluar luftėn, dha njė pėrgjigje pozitive me veprimet e tij.
Nė vitin 1918, kur Komiteti Olimpik Ndėrkombėtar shpalli organizimin e Lojėrave tė 7-ta Olimpike, 3 qytete kishin paraqitur lutje pėr organizimin e tyre. Mė nė fund, komiteti olimpik vendosi qė qyteti belgjian i diamantit, Antverpi, ta organizonte kėtė edicion. Gjatė Luftės sė Parė Botėrore, pushtimi i ushtrisė gjermane i kishte sjellė kėtij qyteti dėme tė mėdha, si rrėnimin e shumė shtėpive, fabrikave etj, tė cilat shkaktuan pėrqindje tė lartė tė papunėsisė. Nė kėtė gjendje, organizimi i lojėrave olimpike ishte shumė i vėshtirė. Komiteti Olimpik Ndėrkombėtar nuk kishte shpresė tė madhe pėr kėtė edicion. Megjithatė, qeveria dhe populli i Antverpit bėnė pėrpjekjet mė tė mėdha dhe ndėrtuan nė gėrmadhėn e luftės njė stadium sportiv qė mund tė zinte 30 mijė spektatorė. Nė tė njėjtėn kohė, ishin ndėrtuar instalime dhe fusha tė tjera tė nevojshme. Mund tė thuhet qė kjo ishte njė mrekulli nė historinė e organizimit tė lojėrave olimpike.
Pėr shkak se nuk ishin shėruar plagėt e sjella nga Lufta e Parė Botėrore, Komiteti Olimpik i Antverpit nuk ftoi Gjermaninė dhe vende tė tjera tė Fuqive tė Boshtit. Prandaj, ky edicion i lojėrave olimpike nuk ishte i plotė. Por nė fakt, nė kėtė edicion morėn pjesė mbi 2500 sportistė tė 29 vendeve. Kėto shifra ishin mė tė mėdha se ato tė edicioneve tė mėparshme. Pėrveē kėsaj, nė kėtė edicion ishin shtuar disiplinat e sportive, duke pėrfshirė edhe mundjen e lirė, boksin, polon, futbollin amerikan, peshėngritjen etj. Ėshtė shumė interesante qė nė kėtė edicion tė lojėrave olimpike, u shfaqėn edhe patinazhi artistik e hokeji nė akull.
Pėr shkak tė gjendjes sė veēantė ekonomike shumė tė vėshtirė, fondet e dhėna nga qeveria e Belgjikės pėr lojėrat olimpike ishin shumė tė pakta, vetėm 150 mijė franga belge, shifėr shumė mė e ulėt se buxheti i paraqitur mė parė, 3 milionė e 700 mijė franga belge. Pėrballė kėsaj gjendjeje kaq tė vėshtirė, shumė vende pjesėmarrėse dhanė ndihmė ekonomike. SHBA-ja ofroi njė kontingjent mallrash ushtarake pėr tė ndihmuar organizimin. Holanda dėrgoi njė anijė gjigante nė port si vend banimi pėr sportistėt gjatė periudhės sė lojėrave olimpike.
Duke marrė parasysh vėshtirėsitė ekonomike tė vendit organizator, shumė sportistė pjesėmarrės morėn ushqime me vete. Madje disa sportistė anglezė morėn orkestrat e tyre pėr tė festuar rihapjen e Lojėrave tė 7-ta Olimpike pas luftės. (Shy Guan)
|