v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2007-10-08 19:14:41    
Kėngė popullore tė kombėsisė mongole tė kėnduara nga Wurenna

cri

Nė programin e sotėm do tė vazhdoj t'ju paraqit njė grup kėngėsh popullore tė kombėsisė mongole tė kėnduara nga kėngėtarja mongole Wurenna, kushtuar 60 vjetorit tė krijimit tė Rajonit Autonom tė Mongolisė sė Brendshme tė Kinės. Sė pari ju ftoj tė ndiqni kėngėn "Bayanhangai".

Kjo kėngė popullore tradicionale me melodi melankolike pėrshkruan hidhėrimin e mongolėve kur kanė humbur mikun e tyre tė ngushtė, kalin. Nė kėngė thuhet: "Nė shpatin verior tė malit Bayanhangai ka lindur ky kalė. Dua tė luftoj i hipur nė kėtė kalė. Kudo nė mal mund tė shihet hija e tij. Kush ma ka vjedhur kalin tim ?"

Tė dashur dėgjues, nė programin e kaluar ju tregova se kėngėtarja e kombėsisė mongole Wurenna ka mėsuar qė nė vogli qindra kėngė popullore mongole nga prindėrit. Mė vonė, ajo shkoi nė qytetin e madh tė Kinės lindore Shangai pėr tė mėsuar veglėn muzikore yangqin, e pastaj ajo u njoh me burrin e saj, njė muzikant gjerman. Ata krijuan njė orkestėr pėr tė dhėnė shfaqje nė vende tė ndryshme tė botės, zėri kumbues e interpretimi i Wurennas, duke kaluar pengesat e gjuhės dhe kulturės, i bėn dėgjuesit tė imagjinojnė dhe tė mos e harrojnė kurrė stepėn e madhe dhe jetėn e mongolėve.

Kėnga qė ndoqėt titullohet "Nė kodrėn Chabaga". Kjo ėshtė njė kėngė popullore e lashtė mongole. Sipas gojėdhėnės, nė njė takim, njė princ i ri e dashuroi princeshėn e njė vendi tjetėr. Kjo vajzė pa marrė parasysh kundėrshtimin e tė atit, shkoi fshehurazi sė bashku me tė dashrurin. Por pas pak kohėsh, vajzėn e kapėn shėrbėtorėt e tė atit. Gjatė rrugės sė hidhur tė kthimit, princi e shoqėroi vajzėn deri nė kodrėn Chabaga. Princi kėndoi i vetmuar: "Jashtė kodrės Chabaga, ishim shumė tė gėzuar sė bashku. Oh, Sarlai im, ti je mė e pastėr se burimi i maleve, mė elegante se shelgu, mė e tejdukshme se ujė i shenjtė dhe mė e kėndshme se fidani."

Krahas rrėnjėzimit nė muzikėn tradicionale tė vendlindjes, Wurenna e zhvillon pandėrprerė muzikėn e saj nė drejtim tė ri, nė mėnyrė qė ajo tė ketė karakter tė theksuar ndėrkombėtar. Nė verė tė vitit 2003, Wurenna u nderua me titullin "Artistja mė e mirė ndėrkombėtare", shumė muzikantė evropianė e konsiderojnė atė pėrfaqėsuese tė qarqeve botėrore. Ajo ėshtė e aftė qė duke kombinuar instrumentet muzikore me mėnyrėn e kėndimit tradicional mongol, me instrumentin zheng tė Bavarisė, shengun e Kinės dhe me violonēelin e perėndimit tė krijojė melodi tė reja mongole.

Nė fund tė programit tė sotėm, le tė shijojmė sė bashku kėngėn "Tė 4 stinėt", kėnduar nga Wurenna. Kjo kėngė popullore tradicionale, nėpėrmjet pėrshkrimit tė 4 stinėve, shpreh ndjenjat e mongolėve pėr natyrėn dhe urimet e tyre pėr tė afėrmit. Nė kėngė thuhet: "Ka ardhur pranvera, fryn ende erė e ftohtė. Uroj vėllezėrit e mi tė dashur qė ndodhen nė vend tė largėt, shėndet e gėzim tė pėrjetshėm."

Tė dashur dėgjues, ndoqėt njė grup kėngėsh popullore tė kombėsisė mongole, tė kėnduara nga kėngėtarja mongole Wurenna. Mirudėgjofshim tė shtunėn tjetėr. Nė mikrofon pėr ju, Pina.