v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2007-09-24 16:17:43    
Kėngė popullore tė kombėsisė mongole tė kėnduara nga Wurenna

cri

dėgjoni

Ju flet Radio e Jashtme e Kinės! Tė dashur dėgjues, unė jam Pina, po takohemi pėrsėri nė programin e sotėm tė kėngėve popullore. Sivjet ėshtė 60 vjetori i krijimit tė Rajonit Autonom tė Mongolisė sė Brendshme. Si rajoni i parė autonom nė Kinė, Mongolia e Brendshme ka arritur suksese mahnitėse nė 60 vjetėt e kaluara tė vėshtira e tė shkėlqyera. Nė programin e sotėm do t'ju paraqit njė grup kėngėsh popullore tė kombėsisė mongole tė kėnduara nga kėngėtarja mongole Wurenna. Sė pari ju ftoj tė dėgjoni kėngėn "3 kuaj tė vegjėl tė kuqėrremė".

Kėnga "3 kuaj tė vegjėl tė kuqėrremė" u kėndon miqve mė besnikė tė kombėsisė mongole, kuajve. Nė kėngė thuhet: "Kam 3 kuaj tė vegjėl tė kuqėrremė, tė cilėt janė rritur shėndoshė e mirė. Pėr kėtė duhet tė falėnderoj 3 vėllezėrit e mi. Kuajt e mi tė kuqėrremė ngrenė pluhur tė bukur dheu nė stepėn e gjerė tė pafund."

Kėngėtarja Wurenna ka lindur nė vitin 1969 nė stepėn Erdos tė Mongolisė sė Brendshme, qė quhet "deti i kėngėve". Ajo e kaloi fėmijėrinė e vet nė mes tė kėngėve tė nėnės e tė gjyshes, ndėrsa gjuha mongole, stepa dhe kopetė e lopėve dhe dhenve ishin e gjithė bota e saj kur ishte e vogėl. Kur ishte 18 vjeēe, vizita e profesorėve tė Konservatorit tė Shangait nė Mongolinė e Brendshme e nxiti Wurennan tė merrte njė vendim tė guximshėm, tė largohej nga Mongolia e Brendshme dhe tė shkonte pėr studime nė Konservatorin e Shangait, dhe ky vendim ndryshoi krejt jetėn e saj. Por atėherė Wurenna nuk dinte tė fliste asnjė fjalė tė gjuhės hane dhe tė afėrmit e saj nuk dinin asgjė pėr Shangain. Nė Konservatorin e Shangait ajo mėsoi t'i binte veglės muzikore kineze yangqin dhe pas mbarimit tė konservatorit, ajo erdhi nė Pekin dhe jepte shfaqje sė bashku me disa orkestra. Kėshtu qė ajo u njoh me muzikantin gjerman Robert Zollitsch qė kishte ardhur nė Kinė pėr tė mėsuar veglėn muzikore kineze guqin, dhe u martua me tė. Nė njė shfaqje ajo kėndoi nė ēast njė kėngė, timbri i saj i natyrshėm u prit ngrohtėsisht nga dėgjuesit. Duke filluar nga viti 1994, Wurenna sė bashku me tė shoqin dhe instrumentistė tė tjerė shkojnė nė vende tė ndryshme tė botės pėr tė dhėnė shfaqje. Stili i tyre i veēantė i interpretimit pėlqehet shumė nga muzikėdashėsit. Tani Wurenna dhe i shoqi jetojnė nė Gjermani dhe kanė nxjerrė nė qarkullim albumin e 3-tė me kėngė.

Kėnga qė ndoqėt titullohet "Kodra", kėnduar nga Wurenna. Kjo ėshtė njė kėngė popullore mongole shumė e lashtė, melodia e saj ėshtė e gjerė dhe e shtruar dhe teksti i kėngės ėshtė kuptimplotė. Nė kėngė thuhet: "Nga kodra Bernane, mund tė shohim malin Xishan, atje ndodhet vendlindja e ime me kullotė tė pasur. Kuajt qė kalojnė malet e larta duke vrapuar, janė kuajt mė tė mirė."

Nė fund tė programit ju ftoj tė shijoni kėngėn "Lulet Silai". Kjo ėshtė njė kėngė popullore tradicionale, e cila nė mėnyrė tė figurshme shpreh mallin e njerėzve pėr vendlindjen. Nė kėngė thuhet: "Vetėm njė ditė u largova, por pemėt janė rritur shumė. Mė merr gjithmonė malli pėr lulet silai qė i dua mė shumė."

Ju flet Radio e Jashtme e Kinės! Tė dashur dėgjues, ndoqėt njė grup kėngėsh popullore tė kombėsisė mongole, tė kėnduara nga kėngėtarja mongole Wurenna. Mirudėgjofshim tė shtunėn tjetėr. Nė mikrofon pėr ju, Pina.