Dėgjoni
Kina ėshtė njė vend i madh i poezive. Nga shekulli i 7-tė deri nė shekullin e 13-tė, poezia e lashtė e Kinės pati njė lulėzim tė jashtėzakonshėm duke dalė njė numėr poetėsh tė njohur si Li Bai, Du Fu. Su Fu, Li Q inzhao etj. Pėrsa i pėrket poezisė bashėkohore, nė vitet 80-tė tė shekullit tė kaluar, Kina porsa ka filluar politikėn e reformės dhe tė hapjes dhe tė nxitur nga atmosfera e re shoqėrore, kanė dalė njė numėr poetėsh tė rinj. Poezia si njė formė e mirėpritur letrare nė qarqet intelektuale, ėshtė quajtur si " shenja e prirjes se zhvillimit kohor ". Krahas zhvillimit tė ekonomisė shoqėrore, koncepti i kinezėve tė vlerės dhe prirja e konsumit kanė ndryshuar shumė.
Veēanėrisht gjatė l0 vjetėve tė fundit, tė ndikuar nga ekonomia e tregut dhe procesit i integrimit global, koncepti i pragmatizmit ėshtė pėrhapur shumė nė shoqėri, kultura e ushqimit tė shpejtė tė botės pėrėndimore ka hyrė me forcė nė Kinė, dhe zhvillimi i letėrsisė polite duke pėrfshirė edhe poezinė shkoi drejt zbritjes. Por duke filluar nga shekulli i ri, kjo gjendje filloi tė ndryshohet. Sekretari i pėrgjithshėm i Shoqatės Kineze tė poezive z. Zhang Tongėu ėshtė i mendimit se pavarėsisht brenda apo jashtė vendit, nuk mund tė bėhet njė krahasim midis artit poetik dhe kuturės zbavitėse." Duke hyrė nė shekullin e 21-tė, nė fushėn e poezive vihet re njė prirje e zhvillimit.
Tani nė krahina tė ndryshme tė mbarė Kinės organizohen shumė takime tė poezive. Unė e marrė gjithmonė 500 a 600 lloje broshura me pėrmbledhje tė poezive tė dhuruar nga poetėt e krahinat e ndryshme tė mbarė vendit. Nuk mendoj se poezia do tė pritet nga tė gjithė njerėzit si tregimet popullore, por, pėrsėri kam besim tė plotė dhe jam optimist pėr tė ardhmen e poezive. "
Zhang Wutong tha se reforma dhe hapja e Kinės kanė zhvilluar afro 30 vjet, koncepti i njeriut mbi vlerėn dhe tė konsumit fillon tė kthehet tek kultura tradicionale, "sinologjia" si njė shkencė qė studion kryesisht filozofinė dhe letėrsinė tradicionale kinezė ka tėrhequr vėmendjen e qarqeve intelektuale. Nė krijimet letrare, poezia qė ėshtė njė formė letrare me fraza tė shkurtra, tė shkruar sipas qejfit dhe qė shprehin ndjenjat e brėndshme si dhe synimet shpirtėrore tė njeriut po pritet gjithnjė e mė shumė nga njerėzit.
Siē mėsoi ai, tani nė Kinė numri i poetėve qė aktivizohen gjallėrisht nė skenat e poezive dhe qė botojnė shpesh poezi nėpėr gazeta e revista ka arritur nė afro 1 milionė. Edhe numri i faqeve tė poezive nė internet tė drejtuar nga poetėt ose poetėdashėsit ėshtė mė shumė se 300. Nje numėr i madh poetėsh tė lindur nė vitet 60 dhe pas viteve 70 e 80tė po dalin njeri pas tjetrit.
Organizimi i takimit ndėrkombėtar tė poezive nė liqenin Qinhai, u dha njė rast jo vetėm poetėve kinezė, por edhe poetėve tė vendeve tė ndryshme tė botės njė platformė tė lidhjes dhe komunikimit kulturor. Poeti nga Venezuela z.Juan Gaviria tha : " Ky takim i poezive ėshtė njė takim me temė shumė tė mirė. Ne kemi ardhur nga vende tė ndryshme tė botės, por jemi tė njė bote dhe me tė njejtėn natyrėn, ky takim na dha njė rast tė shkėmbimeve midis poetėve tė vendeve tė ndryshme dhe tė mėsimit nga njeri tjetri. "
Edhe recitimet e poezive janė njė pėrmbajtje shumė tė rėndėsishme tė kėtij takimi tė poezive. Tė gjithė poetė tė panishėm i dėrguan komitetit organizativ poezi tė shkruar posacėrisht pėr kėtė takim. Ndėr ta, porzia e poetit grek Betros ėshtė i shquar nga tė tjerėt. Ai tha se nė vitin 2008 do tė organizohet nė Pekin Lojėrat Olimpike, kjo ėshtė njė ngjarje e rėndėsishme pėr tė mishėruar harmoninė botėrore dhe paqen e njerėzimit, ptandaj ai reciptoi posacėrisht poezinė e shkruar prej tij pėr Lojėrat Olimpike tė Pekinit " Olimpiata 2008".
Gjatė zhvillimit tė kėtij takimi tė poezve, poetėt kinezė dhe tė huaj shkuan thellė nė fshatra, nė zonat blegtorale, nė brigjet e lumit tė Verdhė, qė quhet si lumi i nėnės dhe nė stepė tė gjerė, poetėt jo vetėm kėnaqen me natyrėn e bukur, por edhe nga koncerti simfonike tė organizuar posacėrisht pėr kėtė takim. Ata nėnshkruan edhe "Manifestin e takimit ndėrkombėtar tė poezive nė liqenin Qinhai"....
Nė kėtė manifest, duke u vėnė vlera e poezive nė njė pozitė shumė tė rėndėsishme, thuhet se nė emėr tė poezive, do t'i kthejmė respektin natyrės, lirinė jetės, dinjitetin civilizimit, dashurinbė dhe bukurinė e botės. Le tė kthehet poezia nė jetėn e njerėzimit.(Zhai)
|