Nė fillimin e shekullit tė 20-tė, Anglia, Gjermania dhe Suedia quheshin 3 mbėshtetėset tė mėdha pėr sportet moderne nė botė. Prandaj, qysh nė kohėn e formimit tė Komitetit Olimpik Ndėrkombėtar, Suedia shfaqi dėshirėn pėr organizimin e lojėrave olimpike, por nuk pati rast tė pėrshtatshėm. Deri sa nė vitin 1912, Stokholmi i Suedisė u ngarkua me detyrėn e organizimit tė Lojėrave tė 5-tė Olimpike.
Me stilin e tyre praktik, suedezėt punuan me shumė zell pėr tė pėrgatitur Lojėrat e 5-ta Olimpike. Gjatė kohės sė pėrgatitjes, ata shpėrndanė njė sasi tė madhe kartolinash me temėn olimpike. gjė qė ishte hera e parė nė historinė e lojėrave olimpike.
Stadiumi kryesor i Lojėrave Olimpike tė Stokholmit ishte i bukur dhe praktik. Nga jashtė, ky stadium dukej si njė kala tė mesjetare. Shkallėt e tij pėr shikuesit ishin ndėrtuar me pllaka graniti, tė cilat janė shumė tė forta. Ky stadium mund tė mbante mbi 30 mijė shikues.
Nė kėtė edicion tė lojėrave olimpike, morėn pjesė vetėm pak mė shumė se 2000 sportistė. Ky vjen nga qė Suedia kishte kufizuar numrin e pjesėmarrėsve tė delegacioneve tė ndryshme. Nė kėtė edicion, edhe Japonia e Azisė dėrgoi pėr herė tė parė dy sportistėt pėr tė marrė pjesė, gjė qė realizoi edhe njė herė takimin e sportistėve nga tė 5 kontinentet.
Nė kėtė edicion, u bėnė rregullime nė strukturėn e shumė disiplinave sportive. U hoqėn disa disiplina tė rrezikshme dhe ato tė papėrhapura gjerėsisht. Nė tė njėjtėn kohė, u shtuan disa disiplina, si noti pėr femra. Nė edicionet e mėparshme tė lojėrave olimpike, vajzat merrnin pjesė nė garė sė bashku me djemtė, se nuk kishte ndonjė garė posaēėrisht pėr femra.
Nė garat e atletikės tė kėtij edicioni, u pėrdor pėr herė tė parė ora elektronike pėr tė ndihmuar gjykimin e garave. Saktėsia e matjes sė kohės arriti nė 1/10 e sekondės. Prandaj, u shmangėn grindjet pėr sa u pėrket vendimeve tė gjyqtarėve. Pėr shkak tė saktėsisė sė matjes sė kohės, disa rezultate tė shkėlqyera tė shėnuara nė garat e atletikė tė kėtij edicioni, u shėnuan si rekordet e para botėrore nga Federata Ndėrkombėtare e Atletikės. Kjo ishte hera e parė qė njė mjet teknik u pėrdor nė pėrcaktimin e rezultateve, gjė qė pati rėndinė e gurit themeltar.
Disa sportistė qė morėn pjesė nė Lojėrat Olimpike tė Stockholmit tė vitit 1912 u bėnė persona shumė tė njohur. Pėr shembull, nė vitin 1952, sportisti amerikan Arery Brundage, qė mori pjesė nė pesėgarėshin e dhjetėgarėshin e kėtij edicioni dhe zuri vendin e 5-tė nė pesėgarėsh, u bė kryetari i Komitetit Olimpik Ndėrkombėtar me njė mandat 20 vjet. Nė vitin 1959, sportisti i njohur anglez Filip J.Noel-Baker qė gjithashtu mori pjesė nė garat e atletikės tė kėtij edicioni, fitoi Ēmimin "Nobel" tė Paqes pėr kontributin e tij nė ēėshjten e ēarmatimit. Mund tė theme se ky ėshtė njė edicion i lojėrave olimpike nga i cili dolėn shumė persona tė njohur. (Shy Guan)
|