Dėgjoni
Nė Lojėrat Olimpike tė Londrės nė vitin 1908, gara e maratonės ėshtė mė e paharrueshmja. shprehja e njohur olimpike "E rėndėsishme ėshtė pjesėmarrja" ka lindur nga kjo garė.
Me qėllim qė anėtarėt e familjes mbretėrore tė shikonin garėn e maratonės sė shkėlqyeshme, komiteti olimpik i Londrės e vendosi pikėn e nisjes sė maratonės nė lėndinėn e pallatit mbretėror tė Windsorit dhe vendin e finales nė stadiumin kryesor tė lojėrave olimpike para fronit ku ishte ulur mbreti. Kjo distancė u mat me saktėsi, ajo ishte 42 kilometra e 195 metra. Nė periudhėn fillestare tė lojėrave olimpike moderne, nuk kishte distancė tė pėrcaktuar nė garėn e maratonės. Duke filluar nga Lojėrat Olimpike tė Londrės, 42 kilometra e 195 metra u bė distanca standarde e maratonės, e cila pėrdoret edhe sot.
Gjithsej mbi 50 sportistė morėn pjesė nė garėn e maratonės nė Londėr. Gjatė ditės sė garės, temperatura ishte shumė e lartė. Afro gjysma e sportistėve nuk e mbaruan kėtė garė. Ndėr sportistėt pjesėmarrės, ishte edhe njė atlet i shkurtėr italian, qė quhej Dorando Pietri. Pasi vrapoi mbi 30 kilometra, Pietri i shkurtėr i kaloi vrapuesit e tjerė me njė shpejtėsi shumė tė madhe. Tė gjithė spektatorėt u magjepsėn nga paraqitja e shkėlqyer e tij dhe duartrokitėn pėr tė.
Nėn brohoritjet e shikuesve, Pietri merrte gjithnjė e mė shumė zemėr. Ai merrej me njė shpejtėsi tė vrapimit tė shkurtėr pėr maratonė. Prandaj, kur hyri nė stadium, ai ishte shumė larg nga maratonistėt e tjerė. Por, pėr shkak tė shtimit tė shpejtėsisė shumė herėt, ai harxhoi shumė forcė fizike. Kur hyri nė stadium, ai ishte i humbur nė mendime dhe vrapoi nė tė majtė tė stadiumit nė drejtim tė kundėrt.
Nė kėtė kohė, punonjėsit e Komitetit Olimpik i tregonin me altoparlant qė ai po vraponte nė drejtimin e gabuar. Kur Pietri mėsoi gabimin e tij dhe rifilloi vrapimin nė rrugėn e duhur, ai nuk kishte mė forca tė mjaftueshme. Pasi vraponte pėr disa hapa, ai rrėzohej. Ai ngrihej dhe vazhdonte vrapimin, por rrėzohej pėrsėri. Kėshtu, ai u ngrit dhe u rrėzua pėrsėri pėr disa herė. Shpirti i pamposhtur i tij preku tė gjithė shikuesit. Tė gjithė brohoritnin me tė madhe pėr Pietrin dhe shpresonin qė ai ta mbaronte kėtė garė. Por, kur ishte vetėm 3 deri 5 metra larg vijės sė mbėrritjes, Pietri u rrėzua pėrsėri. Kėtė herė, pavarėsisht se shikuesit brohoritnin pėr tė dhe punonjėsit e lajmėronin, Pietri i humbi nga tė gjitha forcat dhe nuk mund tė ngrihej.
Nė kėtė kohė, njė sportist amerikan po hynte nė stadium.
Shumė spektatorėt qė ngushėllonin Pietrin qanin me lot tė nxehtė. Nė kėtė kohė, me qėllim qė ta ndihmonin, dy punonjės e mbajtėn Pietrin dhe kaluan sė bashku me tė vijėn e mbėrritjes, duke e ndihmuar atė pėr tė dalė "kampion".
Por pas disa orėsh, Komisioni Arbitrimit i Lojėrave Olimpike mori vendimin qė fitorja e Pietrit ishte e pavlershme, pasi ai doli i pari me ndihmėn e tė tjerėve. Komiteti shpalli heqjen e titullit kampion tė tij. Medalja e artė iu dha atletit amerikan qė kaloi i dyti vijėn e mbėrritjes.
Njė anėtar i familjes mbretėrore u prek nga shpirti i garės i Pietrit. Ai i dhuroi atij sportisti italian njė kupė tė artė.
Gjatė periudhės sė organizimit tė Lojėrave Olimpike, tė gjithė sportistėt morėn pjesė nė aktivitete fetare nė kishė. Nė kishė, njė peshkop amerikan i prekur nga ngjarja me Pietrin, tha njė shprehje tė njohur: "Nė Lojėrat Olimpike, pjesėmarrja ėshtė mė e rėndėsishme se fitorja." Kryetari i Komitetit Olimpik Ndėrkombėtar Kubertan e ndryshoi kėtė shprehje nė "Nė Lojėrat Olimpike, mė e rėndėsishme ėshtė pjesėmarrja, nuk ėshtė fitorja. Ashtu si nė jetė, i rėndėsishėm nuk ėshtė suksesi, por lufta, nuk ėshtė mposhtja, por pėrpjekja."
Qysh nga viti 1908, kjo shprehje e njohur ėshtė bėrė motoja e lojėrave olimpike, e cila pėrdoret edhe sot. (Shy Guan)
|