Dėgjoni
59-vjeēari Cao Naiqian ėshtė polic nė qytetin Datong tė provincės Sanxi tė Kinės veriore. Njėkohėsisht ai ėshtė njė shkrimtar i famshėm, mė se 30 novela tė tij janė pėrkthyer nė gjuhėn japoneze, angleze, suedeze etj. Anėtari i Komisionit tė Vlerėsimit tė Ēmimit "Nobel" tė Letėrsisė Goran Malmqvist ėshtė i mendimit se Cao Naiqian ėshtė njė nga shkrimtarėt kinezė qė kanė shpresė tė fitojnė ēmimin "Nobel" tė letėrsisė.
Cao Naiqian lindi nė fshatin Xiamayu tė provincės Sanxi. Nė vitet '60 e '70 tė shekullit tė kaluar, ai ishte punėtor nė njė minierė qymyrguri, mė vonė u bė polic.
Nė vitin 1987, Cao Naiqian filloi tė shkruajė novela. Deri mė sot ai ka botuar vepra artistike me 1 milion fjalė. Nė fillim, Cao Naiqian i dėrgoi novelat e tij nė njė revistė letrare tė Pekinit duke tėrhequr vėmendjen e njė shkrimtari tė famshėm. Shkrimtarit i pėlqyen shumė novelat e Cao Naiqianit dhe e ndihmoi tė ngrejė nivelin e shkrimit. Kėshtu Cao Naiqiani filloi mbarė jetėn e krijimtarisė letrare.
Novela e parė e Cao Naiqianit pėrshkruan historitė e njė murgu budist. Emri i novelės ėshtė "Vetmia e budės". Personazhi kryesor i novelės ėshtė njė murg i vjetėr budist. Cao Naiqiani tha se jeta e tij ka lidhje tė ngushtė me budėn:
"Qysh nga mosha 9-vjeēare, kam banuar nė njė tempull pėr mbi 40 vjet. Njė murg i vjetėr ishte miku im i mirė. Ai mė mėsoi shumė njohuri kulturore e budiste. Prandaj novela ime e parė pėrshkruan historitė e murgut budist."
Jeta nė tempull ka ushtruar ndikim tė madh mbi karakterin e Cao Naiqianit. Atij i pėlqen shumė jeta e thjeshtė dhe nuk kujdeset pėr nder e para. Cao Naiqian tha se ai shkruan novela vetėm pėr tė shprehur mendimet e veta, ai nuk kujdeset pėr kritikat e qarqeve tė jashtme.
Novelat e Cao Naiqianit krijohen nė bazė tė pėrvojės jetėsore tė tij. Para se tė bėhej polic, Cao Naiqiani punoi pėr njė vit nė njė minierė qymyrguri. Nė bazė tė kėsaj pėrvoje, ai shkroi novelėn "Guri i ftohtė" pėr tė pėrshkruar jetėn e vėshtirė tė punėtorėve tė minierės. Cao Naiqian tha:
"Novelat e mia vijnė nga jeta e vėrtetė. Historitė nė novela janė tė vėrteta."
Pak kohė mė parė, Cao Naiqiani botoi novelėn e re "Dashuria nė natė". Nė fakt, kjo novelė me temėn e fshatit mbaroi sė shkruari para mbi 10 vjetėve, por nuk ishte asnjė shtėpi botuese qė dėshironte ta botonte. Megjithatė anėtarit tė Akademisė sė Suedisė dhe sinologut Goran Malmqvist i pėlqen shumė stili i novelave tė Cao Naiqianit, ai ėshtė i mendimit se veprat e Cao Naiqianit kanė vlerė tė lartė letrare. Novela "Dashuria nė natė" nė versionin e gjuhės suedeze u pėrkthye nga Goran Malmqvisti dhe do tė botohet nė vjeshtė tė kėtij viti.
Cao Naiqiani tha se ai ėshtė njė njeri pa shumė kėrkesa nė jetesė, por pėr shkrimin, ai dėshirojė tė harxhojė gjithēka:
"Nė jetėn e pėrditshme, nuk harxhoj shumė para. Por kam harxhuar shumė para pėr tė blerė libra. Salla e pritjes e shtėpisė sime ėshtė plot libra."
Cao Naiqiani ėshtė njė nga shkrimtarėt kinezė qė pėrdorėn mė herėt kompjuterin pėr tė shkruar. Nė fillim tė viteve '90 tė shekullit tė kaluar, kur nuk pėrdorej gjerėsisht kompjuteri nė Kinė, Cao Naiqiani harxhoi rrogėn e gjysmės sė vitit dhe bleu njė kompjuter. Me pėrparimin e teknologjisė, ai ka harxhuar pandėrprerė para pėr tė pėrmirėsuar pajisjet.
Ēdo ditė nė orėn 3 herėt nė mėngjes, Cao Naiqian ngrihet duke filluar tė shkruajė. Gjatė dhjetėra vjetėve, ai e ka zakon ta fillojė shkrimin e pėrditshėm nė mėngjesin e qetė. (Fani)
|