Dėgjoni
Lojėrat e para dhe tė dyta olimpike u organizuan nė Evropė. Sepse lojėrat olimpike tė lashta kishin prejardhjen nė Evropė. Por sipas mendimit tė Kurbertanit, lojėrat olimpike duhet tė organizohen me radhė nė vende tė ndryshme tė botės. Nė fakt, Kurbertani kishin parasysh vetėm Evropėn dhe Amerikėn Veriore, duke pėrmendur "vendet e ndryshme tė botės".
Meqenėse sportistėt amerikanė u shfaqėn shkėlqyeshėm nė tė dy lojėrat e para olimpike, dhe sipas objektivės sė paraqitur nga Kurbertani qė sporti duhet tė ndėrkombėtarizohet, nė mbledhjen e 4-tė plenare tė Komiteit Olimpik Ndėrkombėtar nė vitin 1901, e drejta pėr organizimin e lojėrave tė 3-ta olimpike iu dha qytetit amerikan Ēikago.
Kur ky sihariq u pėrhap nė SHBA, qytetarėt e Ēikagos u gėzuan pa masė. Ata kontribuan njėherėsh 120 mijė dollarė, me qėllim qė ky edicion i lojėrave olimpike tė organizoheshin nė mėnyrė mė tė shkėlqyer se lojėrat e para dhe tė dyta olimpike.
Por, pa kaluar shumė kohė, ndodhėn ndryshime tė mėdha. Edhe qyteti amerikan St Louis deshi tė organizonte lojėrat e 3-ta olimpike dhe kjo u pėrkrah nga presidentit amerikan Theodore Roosevelt. Viti 1903 ėshtė jubileu i 100 vjetorit tė qytetit St Louis. Mė parė, ky qytet kishte fituar tė drejtėn e organizimit tė Ekspozitės Botėrore. Nėse mund tė fitonte edhe tė drejtėn pėr organizimin e lojėrave tė 3-ta olimpike, St Louis do tė shtynte festimin e 100 vjetorit tė kėtij qyteti dhe Ekspozitėn Botėrore nė vitin 1904, nė mėnyrė qė si festimi i 100-vjetorit tė qytetit dhe Ekspozita Botėror, ashtu edhe lojėrat e treta olimpike mund tė organizoheshin solemnisht dhe nė mėnyrė tė shkėlqyer. Ishte hera e parė nė historinė e lojėrave olimpike qė, pėr hir tė organizimit tė tyre, tė shtyhej festimi i 100 vjetorit tė njė qyteti dhe organizimi i njė ekspozite botėrore.
Meqenėse qyteti St Louis tregoi entuziazėm tė madh pėr organizimin e lojėrave olimpike, presidenti amerikan Roosevelt hyri aktivisht nė radhėt e pėrkrahėsve dhe i dėrgoi Komitetit Olimpik Ndėrkombėtar njė telegram, nė tė cilėn kėrkoi qė drejta e organizimit tė lojėrave tė 3-ta olimpike t'i jepej qytetit St Louis dhe premtoi se SHBA-ja do tė organizonte njė edicion tė kėnaqshėm tė lojėrave olimpike, duke nxjerrė mėsime nga lojėrat olimpike tė Parisit. Pas diskutimeve tė pėrsėritura nė Komitetin Olimpik Ndėrkombėtar, mbledhja plenare e Parisit e vitit 1902 pranoi kėtė kėrkesė.
St Louis ėshtė qyteti i 8-tė i SHBA-sė dhe ka njė transport shumė tė zhvilluar. Por, nė atė kohė, kur anija ishte mjeti i vetėm i transportit qė lidhte Evropėn me Amerikėn, sportistėt nuk mund tė arrinin shpejt nė SHBA. Jo vetėm pėr shkak tė shtrenjtėsisė sė biletės sė anijes, por edhe pėr shkak tė kohėzgjatjes sė udhėtimit prej 10 ditėsh, shumė sportistė evropianė hoqėn dorė nga pjesėmarrja nė tė. Si pasojė, numri i sportistėve pjesėmarrės nuk ishte aq i madh ashtu si qytetarėt e St Louisit kishin imagjinuar, edhe pse St Louis premtoi se do tė organizonte njė edicion tė shkėlqyer tė lojėrave olimpike. Nė ato lojėra olimpike, morėn pjesė vetėm 12 vende dhe rajone, mė pak se nė edicionin e parė tė lojėrave olimpike. Por numri i sportistėve pjesėmarrės arriti nė 681, pak mė i madh se nė edicionin e parė tė lojėrave olimpike moderne, ku morėn pjesė mbi 200 sportistė. Por ndėr 681 sportistėt pjesėmarrės tė lojėrave tė 3-ta olimpike, shumica ishin nga SHBA-ja, vetėm 107 sportisė tė huaj morėn pjesė nė tė. Prandaj, shumė veta janė tė mendimit se ky edicion i lojėrave olimpike u bė nė fakt lojėra olimpike amerikane, dhe sportistėt e huaj luajtėn vetėm rolin e dorės sė dytė. Megjithėse ekzistuan shumė pakėnaqėsi, dalja e lojėrave olimpike nga Evropa pati rėndėsi tė gurit themeltar nė historinė e zhvillimit tė lojėrave olimpike. (Shy Guan)
|