Dėgjoni
Kina po shfrytėzon kapacitetin e pyjeve nė thithjen e dioksidit tė karbonit, pėr tė dhėnė kontribut mė tė madh nė pėrballimin e ngrohjes sė klimės globale. Nė njė konferencė shtypi tė organizuar kohėt e fundit nė Pekin, drejtori i Drejtorisė Kombėtare tė Pylltarisė tė Kinės, z. Jia Zhibang tha se nė tė ardhmen, Kina do tė vazhdojė tė ngrejė aftėsinė e pyjeve pėr tė pėrballuar ndryshimin e klimės.
Pyjet janė korpus i sistemit ekologjik kontinental dhe rezerva mė e madhe kontinentale e karbonit, si dhe aparati mė ekonomik i thithjes sė karbonit. Sipas llogarisė sė Komisionit tė posaēėm ndėrqeveritar pėr ndryshimin e klimės tė OKB-sė, ndėr sasinė e rezervės sė karbonit nė njė sasi 2 trilionė e 480 miliardė tonė tė sistemit ekologjik kontinental global, 46 % prej tyre janė rezervuar nė sistemin ekologjik pyjor. Prandaj pyjet kanė njė rol shumė tė madh dhe tė veēantė nė thithjen e dioksidit tė karbonit brenda ajrit dhe nė zbutjen e ndryshimit tė klimės globale.
Drejtori i Drejtorisė Kombėtare tė Pylltarisė tė Kinės, z. Jia Zhibang tha se me rritjen nė pėrmasa tė mėdha tė viteve tė fundit tė sipėrfaqes pyjore tė Kinės, aftėsia e pyjeve nė pėrballimin e ndryshimit tė klimės ėshtė ngritur pandėrprerė.
"Me rritjen e burimeve pyjore tė Kinės, sasia vjetore e thithjes sė dioksidit tė karbonit ėshtė shtuar nga viti nė vit. Sipas llogarisė fillestare tė specialistėve tė vendit, pyjet e Kinės nė vitin 2004 kanė thithur dioksidin e karbonit nė njė sasi 5 trilionė tonė, domethėnė 8 % tė sasisė sė pėrgjithshme tė shkarkimit tė gazit tė serrės tė mbarė vendit."
Vitet e fundit, Kina ka zhvilluar pyllėzimin artificial nė mbarė vendin tonė. Deri tani sipėrfaqja e pyjeve u ngrit nė 1 trilion e 750 miliardė hektarė, pėrqindja e mbuluar pyjore arrin nė 18 % dhe sasia e rritjes mesatare vjetore tė pyjeve arrin nė 5 trilionė metra kub.
Drejtori i Drejtorisė Kombėtare tė Pylltarisė tė Kinės Jia Zhibang tha se Kina ėshtė njė vend pėrgjegjės nė zhvillim dhe ka marrė aktivisht masat pėr pėrballimin e ndryshimit tė klimės, kursimin e energjisė dhe pakėsimin e shkarkimit tė gazit. Nė qershor tė kėtij viti, qeveria kineze publikoi "Projektin shtetėror pėr pėrballimin e ndryshimit tė klimės"; nė korrik tė kėtij viti, kryeministri i Kinės Wen Jiabao organizoi njė mbledhje pune pėr pėrballimin e ndryshimit tė klimės, kursimin e energjisė dhe pakėsimin e shkarkimit tė gazit. Nė kėto masa, u theksua roli i rėndėsishėm i pyjeve nė kėto fusha.
Jia Zhibang tha, gjithashtu, se qeveria kineze do tė vazhdojė tė japė kontribut mė tė madh pėr tė pėrballuar ngrohjen e klimės globale nėpėrmjet pakėsimit tė shkarkimit industrial dhe shtimit tė thithjes sė dioksidit tė karbonit tė pyjeve.
Brenda 30-50 vjetėve tė ardhshėm, sasia e rritjes vjetore pyjore tė Kinės do tė shtohet edhe 2 herė. Njėkohėsisht, Kina do tė forcojė mbrojtjen dhe administrimin ndaj pyjeve dhe lagunave pėr tė sistemuar nė mėnyrė efikase tokat e shkretėtira.
Njė masė e rėndėsishme e Kinės ėshtė zhvillimi i energjive biologjike tė pyjeve.
Jia Zhibang vuri nė dukje se zhvillimi i energjive biologjike tė pyjeve jo vetėm mund tė nxitė pėrmirėsimin e strukturės sė energjisė kineze, por edhe mund tė zgjidhė problemin e presionit tė mjedisit dhe tė energjisė.
"Rezerva e pyjeve tė Kinės pėr zhvillimin e energjive biologjike ėshtė shumė e madhe. Bimėt e tanishme pyjore tė Kinės mund tė nxjerrin lėndė tė para pėr prodhimin e energjive biologjike nė njė sasi 3 trilionė tonė. Nė qoftė se energjia e kėsaj pjese mund tė shfrytėzohet, mund tė lehtėsohet presioni i furnizimit me energji."
Pėrveē kėtyre, pas 3 vjetėve, Kina do tė ndėrtojė bazat e pylltarisė me njė sipėrfaqe prej mbi 800 mijė hektarė, pėr prodhimin e naftės dizel.(Sihai)
|