Dėgjoni
Para hapjes sė edicionit tė parė tė Lojėrave Olimpike bashkėkohore, Komiteti Olimpik Ndėrkombėtar vendosi qė edicioni i dytė i kėtyre lojėrave tė zhvillohej nė Paris tė Francės. Por, pas zhvillimit tė suksesshėm nė Athinė tė edicionit tė parė tė Lojėrave Olimpike bashkėkohore, grekėt treguan entuziazėm tė madh pėr kėto lojėra dhe shpresuan se, ashtu si nė kohėn e Greqisė sė lashtė, Lojėrat Olimpike do tė organizoheshin pėrgjithmonė nė Greqi. Pse kjo dėshirė e grekėve nuk u bė realitet? Le tė flasim ngadalė pėr kėtė.
Nė Lojėrat Sportive Ndėrkombėtare, qė u zhvilluan nė vitin 1894 nė Paris, baroni Pierre De Koubertin bėri njė propozim qė edicioni i parė i Lojėrave Olimpike bashkėkohore tė zhvillohej nė Paris, por propozimi i tij nuk u miratua, pėr shkak se pėrfaqėsuesit e disa vendeve shpresuan qė edicioni i parė i Lojėrave Olimpike bashkėkohore tė zhvillohej nė Greqi, vendlindjen e Lojėrave Olimpike tė Lashtėsisė, si simbol i rilindjes sė Lojėrave Olimpike. Pėr kėtė arsye, Koubertini u tėrhoq, por ai propozoi pėrsėri qė edicioni i dytė i Lojėrave Olimpike bashkėkohore tė zhvillohej nė Paris, sepse nė vitin 1900 nė Paris do tė organizohej Panairi Botėror madhėshtor. Koubertini shpresonte se, nėpėrmjet organizimit tė Panairit Botėror, do tė zgjerohej edhe ndikimi i Lojėrave Olimpike bashkėkohore, tė cilat kishin asokohe ndikim shumė tė dobėt. Ky propozim u miratua njėzėri nga pėrfaqėsuesit pjesėmarrės. Prandaj, qė nė vitin 1894 Komiteti Olimpik Ndėrkombėtar vendosi organizimin nė kryeqytetin e Francės Paris tė edicionit tė dytė tė Lojėrave Olimpike bashkėkohore.
Por, gjatė organizimit tė Lojėrave Olimpike nė vitin 1896 nė Athinė, grekėt filluan tė kishin mendimin e tyre tė ri. Pėr arsye tė organizimit me sukses tė madh tė edicionit tė parė tė Lojėrave Olimpike, grekėt paraqitėn mendimin se Lojėrat Olimpike qenė njė pjesė e kulturės kombėtare tė Greqisė, se ato duhej tė zhvilloheshin vetėm nė Athinė, Athina duhej tė ishte vendi i pėrcaktuar dhe i pėrjetshėm i organizimit tė Lojėrave Olimpike bashkėkohore. Madje disa grekė ishin tė mendimit se, nėse kėto lojėra do tė zhvilloheshin nė vende tė tjera, kjo do tė thoshte grabitje e hapur e qytetėrimit grek. Prandaj, porsa u mbyllėn Lojėrat Olimpike tė Athinės, mbreti i Greqisė doli personalisht dhe paraqiti kėrkesėn qė Athina tė pėrcaktohej si vendi i pėrjetshėm i organizimit tė Lojėrave Olimpike bashkėkohore.
Nė atė kohė, kryetari i parė i Komitetit Olimpik Ndėrkombėtar, greku Demetrius Vikelas, ia la vendin e kryetarit Koubertinit, domethėnė Koubertini ishte kryetar i Komitetit Olimpik Ndėrkombėtar nė atė kohė. Koubertini nuk lėshoi aspak pe pėr kėtė propozim tė paraqitur nga pala greke dhe nuk e pranoi nė mėnyrė tė prerė. Koubertini tha se Lojėrat Olimpike janė tė Greqisė dhe njėkohėsisht janė edhe tė tė gjithė botės dhe se Lojėrat Olimpike bashkėkohore duhet tė organizohen me radhė nė vende tė ndryshme tė botės, pasi vetėm kėshtu do tė tregohet karakteri i tyre botėror dhe ato do tė kenė mė shumė vitalitet. Nga mendimi i tij, Koubertini u konsiderua madje nga disa grekė ekstremė si hajdut e grabitės i hapur i qytetėrimit tė Greqisė.
Faktet vėrtetojnė se mendimi i Koubertinit ėshtė largpamės dhe pikėrisht nga forma e organizimit me radhė tė tyre nė vende tė ndryshme, Lojėrat Olimpike janė zhvilluar dhe janė shndėrruar nė aktivitetet mė madhėshtore sportive e kulturore sot nė botė.(Drita-Daming )
|