Ēengiskan, qė themeloi perandorinė mongole nė shekullin e 13-tė tė erės sonė, u bė njė figurė e famshme nė historinė kineze. Me aktet e tij heroike, lindi kombėsia mongole, gjė qė shėnoi njė faqe tė rėndėsisme tė historisė kineze.
Ēengiskan lindi nė vitin 1162 tė erės sonė nė njė familje aristokrate nė rrafshnaltėn mongole. Ai pati emrin Tiemuzhen, qė do tė thotė "kreu i madh si det" nė gjuhėn mongole. Stepat mongole tė atėhershme ishin tė ndara dhe ndodheshin nėn sundimin e aristokratėve tė fiseve primitive dhe banorėt vuanin nga dhuna, grabitjet dhe luftėrat. Kur Tiemuzheni ishte i vogėl, babai i tij, qė ishte kreu i njė fisi, u vra nga njė fis tjetėr. Si pasojė, fisi i sunduar prej tij u shpėrnda. Tiemuzheni 10-vjeēar, bashkė me vėllezėrit dhe nėnėn e tij, filluan njė jetė tė mjeruar. Ata u rrėmbyen nga njė fis, por mė vonė ikėn fshehurazi dhe u hodhėn tek njė fis tjetėr qė ishte fisi mė i madh nė stepė.
Kur ishte 27 vjeē, Tiemuzheni krijoi njė fis tė pavarur dhe u bė "khan", qė nė gjuhėn mongole do to thotė "kreu". Gjatė 10 vjetėve tė mėvonshėm, Tiemuzheni i zgjuar dhe trim formoi njė ushtri tė disiplinuar dhe tė fuqishme. Ai mposhti tė gjitha fiset kryesore dhe u bė sundimtari mė i madh nė stepat mongole. Nė vitin 1206, Tiemuzheni thirri blegtorėt nė njė minting solemn, ku u shpall "khan i madh". Shteti i themeluar prej tij u quajt Mongolia e Madhe dhe ai u quajt "Ēengis Khan", afėrsisht si "perandor" dhe nė disa gjuhė shkruhet si "Ēengiskan".
Nė vitin 1219 Ēengiskani mposhti mbretėrinė Khorazm, qė ishte njė mbretėri e fuqishme e Azisė Qendrore. Duke e marrė kėtė fitore si nismė, ai filloi njė luftė ekspedite drejt vendeve tė tjera tė Azisė dhe tė Evropės. Trupat mongole bėnė njė luftė barbare. Kudo qė arrinin, ata shfarosnin ēdo gjė qė gjenin pėrpara, ashtu si era e fortė pėrlante retė e mbetura. Ata masakronin banorė dhe shkatėrronin qytete.
Por nga ana tjetėr, me fitoren e tij nė fushėn ushtarake, Ēengiskani zgjeroi territorin e regjimit tė tij, qė shtrinte nga bregu perėndimor i oqeanit Paqėsor dhe deri nė bregun e detit Kaspij, gjė qė krijoi njė gjendje tė re tė paparė tė shkėmbimeve ekonomike dhe kulturore midis Lindjes dhe Perėndimit. Gjatė marshimeve tė ekspeditės drejt Perėndimit, trupat mongole ndėrtuan njė numėr urash dhe ngritėn shumė bujtina nėpėr rrugėt qė kaluan. Kjo gjė pėrmirėsoi kushtet e transportit midis Lindjes dhe Perėndimit. Si rezultat, shkenca dhe teknika e Perėndimit u sollėn nė Kinė dhe shpikjet kineze u pėrhapėn nė Perėndim. Krahas kėtyre, njė numėr i madh tė huajsh hynė nė Kinė dhe shumė banorė tė pakicave kombėtare kineze u shpėrngulėn nė krahinat e brendshme, duke dhėnė kontribut tė pėrbashkėt nė zhvillimin ekonomik dhe kulturor tė Kinės.
Nė vitin 1227, Ēengiskani vdiq nga njė sėmundje gjatė marshimit. Mbi bazėn e perandorisė mongole, territori i sė cilės shtrihej nė kontinentin evro-aziatik, bijtė e tij shfarosėn disa mbretėri tė tjera tė Azisė. Nė vitin 1271, nipi i tij, Kublai e ndėrroi emrin e Mongolisė sė Madhe me "dinastinė Juan". Pas 8 vjetėve, nė vitin 1279, ai shfarosi dinastinė Song Jugore. Me themelimin e dinastisė Juan, qė kishte kreun e njė pakice kombėtare nė fronin perandorak, u shėnua njė faqe e re e historisė sė shoqėrisė feudale kineze. (Zheng)
|