dėgjoni
Korrespondentja e Radios sė Jashtme tė Kinės njoftoi se mė 14 maj, u hap nė Pekin Mitingu i 36-tė Botėror i Revistave. Gjatė mitingut dyditor, mė se 1000 persona tė qarqeve tė botimit tė revistave tė ardhur nga 45 vende e rajone tė botės diskutuan pėr sfidat e rastet e zhvillimit tė revistave. Tema kryesore e kėtij mitingu ėshtė "Revistat pasurojnė botėn".
Mitingu Botėror i Revistave zhvillohet njė herė nė dy vjet dhe organizohet nga Lidhja Ndėrkombėtare e Revistave. Kjo lidhje u krijua nė vitin 1925 dhe ka 255 anėtarė.
Sipas statistikave, vitin e kaluar, Kina botoi 2.85 miliardė revista. Sektori i revistave ėshtė bėrė njė sektor kulturor njė vėllim tė prodhimit vjetor 17 miliardė juanė.
U hap nė Pekin libraria e parė fetare nė Kinė
Agjencia kineze e lajmeve Hsinhua njoftoi se ditėt e fundit, u hap nė Pekin libraria e parė fetare nė Kinė, libraria "Zongwen" e Pekinit.
Nė ceremoninė e hapjes sė librarisė, drejtori i Drejtorisė Shtetėrore tė Ēėshtjeve Fetare tė Kinės Ye Xiaowen tha se kultura fetare kineze ėshtė njė thesar qė po luan rol aktiv nė ndėrtimin e shoqėrisė harmonike.
Kina zbaton politikėn e lirisė sė besimit fetar. Sipas statistikave, tani nė Kinė ka 100 milionė besimtarė tė feve tė ndryshme.
Universiteti "Nankai" i Kinės pajtoi fizikantin austriak
Agjencia kineze e lajmeve Hsinhua njoftoi se ditėt e fundit, fizikanti austriak Romano Rup pranoi pajtimin e Universitetit "Nankai" tė Kinės dhe u bė drejtori i Institutit tė Fizikės tė kėtij universiteti.
Nė pranverėn e kėtij viti, Universiteti "Nankai" filloi tė pajtojė nė mbarė botėn drejtorė tė instituteve. Romano Rupi ėshtė njė nga drejtorėt e rinj tė instituteve. 55-vjeēari Rupi ėshtė fizikant i famshėm ndėrkombėtar dhe ka pasur rezultate tė mėdha nė fushėn optike. Mandati i tij nis nga 1 qershori i vitit 2007 deri mė 31 maj tė vitit 2010.
Universiteti "Nankai" u krijua nė vitin 1919 dhe ndodhet nė qytetin Tianjin tė Kinės veriore.
Filloi emisionet kanali i parė i dialektit "Minnan" nė pjesėn kontinentale tė Kinės
Agjencia kineze e lajmeve Hsinhua njoftoi se ditėt e fundit, filloi emisionet kanali i dialektit "Minnan" tė televizionit tė Quanzhout tė provincės Fujian. Ky ėshtė kanali i parė i dialektit "Minnan" nė pjesėn kontinentale tė Kinės.
Njė funksionar i televizionit tė Quanzhout tha se tė gjitha programet e kanalit tė dialektit "Minnan" do tė transmetohen nė dialektin "Minnan" dhe do tė shfaqin plotėsisht kulturėn e zakonet e provincės Fujian duke nxitur shkėmbimet midis tė dy brigjeve tė ngushticės sė Tajvanit.
Afro 15% e nxėnėsve tajvanezė dėshirojnė tė studiojnė nė shkollat e larta tė pjesės kontinentale
Agjencia kineze e lajmeve Zhongxin njoftoi se sipas njė sondazhi tė njė reviste tajvaneze, afro 15% e nxėnėsve tajvanezė dėshirojnė tė studiojnė nė shkollat e larta tė pjesės kontinentale tė Kinės.
Sipas njoftimeve, vitin e kaluar, 749 nxėnės tajvanezė u regjistruan pėr tė marre pjesė nė provimet e pranimit nė shkollat e larta tė pjesės kontinentale ose 218 mė shumė nė krahasim me vitin 2005. Tani nė shkollat e larta tė pjesės kontinentale po studiojnė afro 5000 studentė tajvanezė.
Mė se 70 bashkatdhetarė tajvanezė arritėn nė qytetin Chengdu pėr tė bėrė "turneun e kulturės sė Sichuanit"
Agjencia kineze e lajmeve Hsinhua njoftoi se ditėt e fundit, mė se 70 bashkatdhetarė tajvanezė arritėn nė qytetin Chengdu tė provincės Sichuan tė Kinės jugperėndimore pėr tė bėrė "turneun e kulturės sė Sichuanit".
Kėta bashkatdhetarė tajvanezė erdhėn nė Sichuan pėr vizitė me ftesėn e Zyrės sė Ēėshtjeve Tajvaneze tė Qytetit Chengdu. Gjatė turneut, ata do tė vizitojnė pika turistike dhe do tė zhvillojnė shkėmbime kulturore.
Qysh nga viti 2002, Zyra e Ēėshtjeve Tajvaneze e Qytetit Chengdu ka organizuar ēdo vit "turneun e kulturės sė Sichuanit" pėr bashkatdhetarėt tajvanezė duke shtuar njohjen dhe forcuar miqėsinė midis banorėve tė tė dy brigjeve. (Fani)
|