Dėgjoni
Nė rubrikėn e kaluar u shkrua rėnia e shoqėrisė skllavopronare tė Greqisė sė Lashtė dhe rėnien paralele tė Lojėrave Olimpike tė Lashtėsisė. Nė kėtė program do tė shkruhet procesi i rėnies sė Lojėrave Olimpike tė Lashtėsisė.
Nė shekullin e dytė para erės sonė, Roma e pushtoi Greqinė e Lashtė dhe Lojėrat e famshme Olimpike tė Lashtėsisė filluan tė rrėnoheshin nė mėnyrė tė gjithanshme. Deri nė fund tė shekullit tė 4-t tė erės sonė, perandori i atėhershėm romak Teodosi i Parė, qė sundonte Greqinė, e shpalli krishterimin si fenė shtetėrore tė Perandorisė Romake, qė adhuronte Perėndinė e Jezusin, dhe njėkohėsisht i konsideroi Lojėrat Olimpike tė Lashtėsisė, qė i blatoheshin hyjnisė Zeus, si veprimtari pagane. Pėr tė ruajtur sundimin e Romės mbi Greqinė dhe njėkohėsisht pėr tė konsoliduar statusin e krishterimit, nė vitin 394 tė erės sonė, perandori Teodosi i Parė dha urdhrin qė tė ndėrpriteshin Lojėrat Olimpike tė Lashtėsisė. Qė nga ajo kohė, u zhdukėn pėrfundimisht Lojėrat Olimpike tė Lashtėsisė, qė u zhvilluan pėr 293 herė dhe pėrshkuan 1169 vjet.
Lindja e (krishterimit) fesė sė krishterė nė periudhėn e Romės sė Lashtė qe njė faktor i rėndėsishėm pėr rėnien e Lojėrave Olimpike tė Lashtėsisė. Nė zemrėn e besimtarėve tė krishterė, Perėndia shpėtonte shpirtin e njeriut dhe jo trupin e tij. Ata ishin tė mendimit se trupi ishte i pėrkohshėm, kurse shpirti i amshuar. Prandaj besimtarėt e krishterė ishin tė mendimit se zhvillimi i pėrsosur i fizkulturės dhe i aktiviteteve fetare blatuese, qė parapėlqenin grekėt, ishin nė kundėrshtim me vullnetin e Perėndisė, ishin qė tė gjitha aktivitete kundėr tij, prandaj ata i bojkotonin me tė gjitha forcat. Perandori i Perandorisė Romake Teodosi i Parė filloi tė sundonte gjithė Perandorinė Romake qė nga viti 392 i erės sonė. Ai qe perandori i fundit qė sundoi Perandorinė e bashkuar Romake. Ai e pėrcaktoi krishterimin si fe shtetėrore dhe i konsideroi Lojėrat Olimpike tė Lashtėsisė si veprimtari pagane nė kundėrshtim me dogmat e krishterimit, prandaj nė vitin 394 tė erės sė re i anuloi zyrtarisht kėto Lojėra.
Nė vitin 395 Olimpia pėsoi humbje tė mėdha nga lufta katastrofike. Deri nė vitin 426, perandori Teodosi i Dytė, nė emėr tė krishterimit, dha urdhrin qė tė digjeshin tė gjitha ndėrtimet e Olimpias. Tempulli i Zeusit, qė shohim nė fotografi, qe njė nga 7 mrekullitė e lashtėsisė, por pas kėsaj katastrofe, mbetėn vetėm gėrmadhat e tij. Pas njėqind vjetėve, vėrshimet e mėdha tė ujit dhe tėrmetet e forta e fundosėn thellė nėn tokė Olimpian. Kėshtu mbeturina e Lojėrave Olimpike tė Lashtėsisė u shkatėrrua plotėsisht. Me kalimin e kohės, Olimpia u bė thjesht njė terren pėr nxjerrjen e gurėve. Lojėrat Olimpike tė Lashtėsisė nisėn tė harrohen gradualisht nga njerėzit, madje njė pjesė e madhe e grekėve tė mėvonshėm nuk e dinin se kėtu ishin zhvilluar Lojėrat Olimpike tė Lashtėsisė tė pėrmasave tė mėdha.
Megjithėse Lojėrat Olimpike tė Lashtėsisė pushuan, fryma dhe ideali i tyre i harmonisė e unitetit nuk janė zhdukur dhe mė vonė nė mesjetėn e errėt zjarri i qytetėrimit tė Lojėrave Olimpike tė Lashtėsisė u zbulua dhe u ndez pėrsėri nga ideologėt e atėhershėm qė ishin kundėr sundimit tė errėt. (Drita-Daming)
|