v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2007-04-24 18:54:42    
"Tregime olimpike"12: Armėpushimi i shenjtė gjatė Lojėrave Olimpike tė Lashtėsisė

cri

 dėgjoni

Duke analizuar burimet e Lojėrave Olimpike tė Lashtėsisė nga prizmi historik dhe i sotshėm, ne mund tė shikojmė tri shkaqet e lindjes sė tyre.

Sė pari, midis qytet-shteteve tė Greqisė sė Lashtė ndodhnin shumė luftėra. Pėr tė arritur fitore, tė gjithė me anėn e kalitjes sportive forconin shėndetin e luftėtarėve dhe kėshtu lindėn aktivitetet sportive, tė cilat u shndėrruan gradualisht nė garat sportive, duke hedhur bazėn pėr lindjen e Lojėrave Olimpike tė Lashtėsisė.

Sė dyti, nė Greqinė e Lashtė, sa herė organizoheshin aktivitete blatimi, organizoheshin edhe manifestime fetare, ku shprehej respekti ndaj hyjnive nėpėrmjet shfaqjeve me kėngė e valle, si dhe konkurrimeve sportive. Grekėt e lashtė e konsideronin Zeusin si kryehyjni, prandaj ceremonitė e blatimit ndaj Zeusit ata i bėnin nė mėnyrė jashtėzakonisht solemne, duke nxitur kėshtu lindjen e ndeshjeve tė Lojėrave Olimpike tė Lashtėsisė.

Sė treti, nė Greqinė e Lashtė ekzistonin mbi 200 qytet-shtete, midis tė cilave ndodhnin shpesh luftime. Pėrballė luftėrave tė pandėrprera, banorėt e Greqisė sė Lashtė kishin etje tė madhe qė tė kishin njė periudhė tė shkurtėr paqėsore. Kėshtu ata shpresonin qė gjatė zhvillimit tė Lojėrave Olimpike tė shpallej armėpushimi nė emėr tė hyjnive, pėr t'ia arritur qėllimit tė pakėsimit tė luftėrave dhe tė shkėputjes nga fatkeqėsitė. Prej kėtij shkaku lindi "Armėpushimi i shenjtė" gjatė zhvillimit tė Lojėrave Olimpike tė Lashtėsisė.

Para zhvillimit tė Lojėrave Olimpike tė Lashtėsisė, gjyqtari, me njė kalė tė shpejtė dhe me pishtarin e ndezur para tempullit tė Olimpias u shpėrndante qytet-shteteve urdhrin e "armėpushimit tė shenjtė". Sipas kėtij urdhri tė gjitha luftimet duhej tė ndėrpriteshin dhe duhej tė hapeshin tė gjitha rrugėt, qė ishin mbyllur nga luftimet. Banorėt grekė filluan tė shkonin nė Olimpia pėr tė marrė pjesė nė ndeshjet sportive.

Nė historinė e Lojėrave Olimpike tė Lashtėsisė kanė ndodhur disa raste tė shkeljes sė armėpushimit tė shenjtė dhe fajtorėt janė ndėshkuar me gjoba tė rėnda ose me ndėshkime tė tjera. Pėr shembull, nė Lojėrat e 90-ta Olimpike tė Lashtėsisė nė vitin 420 para erės sė re, banorėt e Spartės, nėn pretekstin e mosnjohjes sė kėtij urdhri, dėrguan trupa pėr tė sulmuar njė qytet-shtet tjetėr. Si pasojė, ata u dėnuan ashpėr nga qytet-shtetet e tjera, duke u privuar jo vetėm nga e drejta e pjesėmarrjes nė kėto Lojėra, por edhe duke u ndėshkuar me gjoba tė rėnda nė para. Por, rastet e shkeljes sė armėpushimit ishin shumė tė pakta, nga armėpushimi i shenjtė Lojėrat Olimpike tė Lashta u bėnė njė takim miqėsor jashtė luftės.

Lojėrat Olimpike tė Lashtėsisė lindėn nė sfondin e luftės dhe tė blatimeve fetare, duke demonstruar aspiratėn e njerėzve pėr paqe. Ato zgjatėn mbi 1 mijė vjet dhe zhvilloheshin njė herė nė katėr vjet nė verė, si lėvizjet e trupave qiellorė. Kjo varej nė njė shkallė tė madhe nga traktati i armėpushimit tė shenjtė. Nga kjo anė ne mund tė bėjmė njė krahasim me Lojėrat Olimpike tė kohėve moderne, tė cilat gjithashtu mbajnė lart flamurin e paqes e miqėsisė, por qė gjatė vetėm mbi 100 vjetėve u ndėrprenė tri herė, sidomos pėr shkak tė Luftės sė Parė dhe Luftės sė Dytė Botėrore. Domethėnė kėto lojėra u ndėrprenė nga lufta, kurse Lojėrat Olimpike tė Lashtėsisė zhvilloheshin pėr pushimin e luftės.

( Drita- Daming )