Nė historinė e shkencave shoqėrore tė Kinės, dy vepra tė mėdha historiografike meritojnė veēanėrisht tė pėrmenden. Njėra ėshtė libri "Shėnime historike", e shkruar nga Sima Qiani nė shekullin e 2-tė para erės sė re, dhe tjetra ėshtė libri "Mėsime historike pėr tė gjithė", e shkruar dhe e redaktuar nga historiani Sima Guang nė shekullin e 11-tė tė erės sė re, me tė cilin do t'ju njohim nė rubrikėn e sotme.
Sima Guang lindi nė vitin 1019 tė erės sė re nė familjen e njė zyrtari tė qeverisė sė dinastisė Song. Ai mori njė edukatė tė mirė qė nė fėmijėri dhe shfaqi herėt zgjuarėsinė e tij tė jashtėzakonshme. Ruhet edhe tani rrėfimi pėr veprimin e tij nė fėmijėri pėr tė shpėtuar njė djalė tė vogėl nga rreziku. Thuhet se njė ditė, kur ai po luante sė bashku me disa fėmijė tė tjerė, njė djalė i vogėl u ngjit me kureshtje nė njė qyp tė madh qeramike tė mbushur plot me ujė dhe ra nga pakujdesia brenda qypit. Ndėrsa tė gjithė fėmijėt e tjerė i zuri paniku dhe u shtangėn, Sima Guang u tregua gjakftohtė. Ai ngriti njė gur tė madh dhe e theu qypin. Kėshtu, uji u derdh dhe djali i vogėl shpėtoi. Mbi bazėn e kėtij rrėfimi, piktorėt krijuan njė pikturė me titull "Njė djalė i vogėl theu qypin", e cila u bė njė pikturė tradicionale nė libėrat shkollorė tė fėmijėve.
Nė saje tė zellit tė madh pėr mėsim, Sima Guang i dha provimet perandorake qysh nė moshėn 19 vjeēare dhe u bė njė politkan i njohur. Kur ishte 40 vjeē, ai filloi tė shkrunte vepra historiografike duke shfrytėzuar kohėn e lirė. Nė fillim ai redaktoi disa libra mbi historinė e hershme tė Kinės, si "Vitet e dinastisė Zhou", "Vitet e dinastisė Ēin" etj dhe ia paraqiti perandorit. Pasi i lexoi, perandori vlerėsoi shumė lart veprat e tij dhe e urdhėroi tė vazhdonte duke renditur kapitujt sipas kohės. Me vendimin e perandorit, u ngrit njė drejtori botimi posaēėrisht pėr punėn e tij dhe u formua njė grup ndihmėsish pėr tė. Pikėrisht nė atė kohė, pėr arsye politike, Sima Guang u tėrhoq pėrkohėsisht nga puna e oborrit perandorak dhe u zhyt nė punėn pėr shkrimin dhe redaktimin e librave historiografikė. Pas 15 vjet pėrpjekjesh kėmbėngulėse, ai pėrfundoi shkrimin dhe redaktimin e librit "Mėsime historike pėr tė gjithė", qė ėshtė njė vepėr e madhe historiografike klasike.
Libri "Mėsime historike pėr tė gjithė", qė ka 3 milionė fjalė, u botua nė vitin 1084 tė erės sė re. Kjo vepėr e madhe, qė ndahet nė 294 kapituj, ėshtė libri i parė historiografik i stilit analistik nė Kinė. Nė tė shėnohet njė histori e periudhave prej 1362 vjetėve nė Kinė, nga viti 403 para erės sė re deri nė vitin 959 tė erės sė re.
Sima Guang shpresonte se sundimtarėt do tė nxirrnin pėrvojė dhe mėsime nga ngjarjet historike, prandaj ia vuri librit tė tij titullin "Mėsime historike pėr tė gjithė". Nė fakt, rėndėsia e kėtij libri ia ka kaluar shumė qėllimit tė tij. Ai jo vetėm u ofroi sundimtarėve njė pasqyrė reference, por edhe krijoi njė pasuri shpirtėrore pėr gjithė shoqėrinė. Kjo vepėr e madhe historiografike e Sima Guangut ėshtė njė nga lėndėt mbėshtetėse pėr studimin e arterieve tė historisė prej disa mijėra vjeēare tė Kinės. (Zheng)
|