v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2007-02-16 19:59:57    
Princesha Wenēeng dhe mbreti Songzan Ganbu

cri

 dėgjoni

Dinastia Tang (618-907 tė erės sė re) ka qenė njė dinasti feudale qė ushtroi ndikim tė thellė jo vetėm nė historinė kineze, por edhe nė tė gjithė Azinė Lindore. Nė vitet e para tė saj, kreu i njė fisi nė rrafshnaltėn tibetiane, Songzan Ganbu, bashkoi tė gjitha fiset e atjeshme dhe themeloi Mbretėrinė e Tibetit, qė quhej asokohe Tubo. Ai synoi tė vendoste marrėdhėnie tė mira me dinastinė Tang dhe u pėrpoq aktivisht pėr tė mėsuar teknikėn e pėrparuar prodhuese e kulturėn e dinastisė Tang, madje dy herė dėrgoi njerėz pėr tė kėrkuar lidhjen e martesės.

Nė vitin 640 tė erės sė re, perandori i dinastisė Tang, Li Shi Ming, duke pranuar lutjen e Songzan Ganbusė pėr lidhjen e martesės, u shpreh se do t'ia jepte pėr grua tė bijėn, princeshėn Wenēeng. Pasi e mori vesh kėtė lajm, Songzan Gangu u gėzua pa masė. Duke prirė trupat ushtarake tė rojės sė nderit, ai shkoi nė zonėn kufitare tė mbretėrisė sė tij, zona e burimit tė Lumit tė Verdhė, ku priti princeshėn Wenēeng dhe, si dhėndri i perandorit tė dinastisė Tang, u takua me miqtė qė e pėrcillnin princeshėn. Kur mbėrriti nė Lhasa, kryeqendrėn e Tibetit, princesha Wenēeng u prit ngrohtėsisht nga banorėt vendas.

Vajtja e princeshės Wenēeng pėr martesė nė Tibet i dha njė shtytje zhvillimit tė ekonomisė sė atjeshme, duke e ēuar mė pėrpara kulturėn budiste dhe forcoi marrėdhėniet e dinastisė Tang me Tibetin. Ajo ēoi nė Tibet edhe qerre, kuaj, mushka, deve dhe kafshė tė tjera nga dinastia Tang, gjė qė i dha shkas pėrparimit shoqėror nė Tibet. Meqenėse dinastia Tang e respektonte shumė budizmin, princesha Wenēeng, si njė besimtare e devotshme budiste, ēoi nė Tibet edhe skica tė pagodave budiste, vepra klasike budiste dhe portrete budash. Me prozimin e saj, Songzan Ganbu mori vendimin pėr ndėrtimin e tempullit Dazhao nė qytetin Lhasa. Portreti i themeluesit tė budizmit, Sakia Munit, qė u ruajt deri tani, ėshtė pikėrisht ajo kopje qė e ēoi princesha Wenēeng nga kryeqyteti Ēang-an. Ajo mbolli me dorėn e vet njė shelg para tempullit Dazhao, i cili rritet edhe sot. Banorėt vendas e quajnė "shelgun Tang" ose "shelgun e princeshės". Ajo emėrtoi malet qė rrethojnė qytetin Lhasa nga tė katėr anėt dhe ato emra pėrdoren edhe sot.

Mbreti Songzan Gangu e donte shumė princeshėn Wenēeng, qė kishte virtyte tė larta dhe qė ishte e talentuar. Ai ndėrtoi posaēėrisht pallatin Potala nė Lhasa pėr hir tė saj. Nė kėtė pallat madhėshtor, ruhet edhe sot dhoma e fjetjes sė princeshės Wenēeng dhe mbretit Songyan Ganbu. Kėtu ruhen edhe njė numėr i madh afreskesh nė mur, njėra prej tė cilave pasqyron vėshtirėsitė dhe rreziqet qė pati princesha Wenēeng gjatė udhėtimit pėr nė Tibet dhe tjetra pasqyron tablonė e gėzueshme tė pritjes qė iu bė asaj kur mbėrriti nė Lhasa.

Pasi Songzan Ganbu u martua me princeshėn Wenēeng, marrėdheniet midis dinastisė Tang dhe Tibetit kanė qenė shumė tė mira. Vajtja dhe ardhja e tė dėrguarve dhe tregtarėve tė tė dyja dinastive kanė qenė tė dendura. Meqė e admironte kulturėn e veshjes sė dinastisė Tang, Songzan Ganbu hoqi dorėn nga veshja prej shajaku dhe gėzofi dhe filloi tė vishej me rroba prej pėlhure tė mėndafshtė. Ai filloi tė dėrgonte djem tibetianė pėr tė mėsuar nė Ēang-an dhe dinastia Tang dėrgonte mjeshtėr pėr tė pėrhapur teknikėn nė Tibet. (Zheng)