dėgjoni
Pėrgatitja pėr Lojėrat Olimpike ka pėrmirėsuar shumė gjendjen e mjedisit ekologjik nė Pekin
"Olimpiada e Gjelbėr" ėshtė njė nga 3 konceptet kryesore tė Lojėrave Olimpike tė Pekinit 2008. Nė fakt, procesi i pėrgatitjes pėr kėto lojėra ėshtė gjithashtu proces i pėrmirėsimit tė mjedisit ekologjik tė Pekinit. Drejtoria e Mbrojtjes sė Mjedisit e Pekinit bėri tė ditur ditėt e fundit se nė vitin 2006 Pekini ka pasur njė pėrparim tė dukshėm nė pėrmirėsimin e mjedisit ekologjik. Do tė dėgjoni tani njė material lidhur me kėtė.
Ashtu si shumė qytete tė mėdha nė botė, qė kanė hasur nė tė kaluarėn probleme tė mjedisit, edhe Pekini me zhvillimin e shpejtė ka vuajtur nga ndotja e mjedisit: gjithnjė e mė shumė makina lėshojnė njė vėllim tė madh gazrash tė ndotur, ndėrsa fabrikat dhe kantierėt prodhojnė edhe pluhur e ujė tė mbetur?? Puna e mbrojtjes sė mjedisit nė Pekin ndodhet pėrpara provave afatgjata. Nė kėto rrethana, bashkia e qytetit tė Pekinit ka ngulur kėmbė ta vėrė theksin nė punėt e mbrojtjes sė mjedisit, duke marrė njė sėrė masash nė sistemimin e ndotjes sė mjedisit dhe nė mbrojtjen e mjedisit ekologjik. Gjatė njė interviste mė 24 janar pėr mediet, drejtori i Drejtorisė sė Mbrojtjes sė Mjedisit tė Pekinit, Shi Hanmin tha:
"Pekini do tė vazhdojė ta vėrė theksin e punėve tė gjithė qytetit nė pėrmirėsimin e cilėsisė sė mjedisit. Qė nga viti 1998 deri nė vitin 2006, nė Pekin janė zbatuar afro 200 masa pėr kontrollin e ndotjes sė ajrit nė 12 faza."
Ky funksionar bėri tė ditur se nė vitin 2006 Pekini investoi afro 20 miliardė juanė nė mbrojtjen e mjedisit. Njėkohėsisht me shtimin e vėllimit tė prodhimit tė pėrgjithshėm tė qytetit, Pekini realizoi edhe uljen e vėllimit tė lėshimit tė materialeve ndotėse tė ajrit dhe tė ujit, qė do tė thotė se ekonomia u rrit duke kontrolluar ndotjen e mjedisit. Kėshtu, Pekini realizoi pėrmirėsimin e cilėsisė sė ajrit pėr tė tetin vit me radhė.
"Detyrat tona kryesore janė nė disa drejtime dhe njėra nga mė tė rėndėsishmet ėshtė rregullimi i strukturės sė burimeve energjetike, duke shtuar pėrqindjen e pėrdorimit tė energjisė sė pastėr. Kemi punuar edhe pėr pakėsimin e ndotjes nga tymrat e qymyrgurit."
Standardi i vlerėsimit tė cilėsisė sė ajrit tė Pekinit ėshtė pėrqindja e lėndėve ndotėse nė ajėr. Vitin e kaluar, numri i ditėve me cilėsinė e ajrit mbi shkallėn e dytė ishte 241 ditė. Pėrshtypja e drejtpėrdrejtė qė shkalla e dytė e cilėsisė sė ajrit u ka lėnė njerėzve ėshtė ajri i freskėt dhe pa asnjė ndjenjė tė keqe. Shi Hanmini tha se Pekini planifikon qė nė vitin 2007 tė ketė mė shumė ditė me cilėsinė e ajrit tė shkallės mbi tė dytė.
"Vitin e kaluar kishte 241 ditė, duke zėnė 66% tė numrit tė pėrgjithshėm tė ditėve tė vitit. Kėtė vit, objektivi ynė ėshtė 245 ditė ose 67%."
Krahas ndotjes sė ajrit, edhe ndotja e burimeve ujore ka qenė njė nga problemet mė serioze tė shtruara pėrpara Pekinit. Lidhur me kėtė, drejtori i Drejtorisė sė Mbrojtjes sė Mjedisit tė Pekinit, z. Shi Hanmin tha se bazuar nė mungesėn e burimeve ujore dhe nė gjendjen e ndotjes sė ujit nė Pekin, bashkia e qytetit ka forcuar punėt e parandalimit dhe tė sistemimit tė ujit tė ndotur. Nė drejtim tė mbrojtjes sė burimeve tė ujit tė pijshėm, nė vitin 2006 u kryen sistemimi i shtratit tė lumenjve kryesorė nė periferinė e Pekinit.
Pėrveē kėtyre, Pekini forcoi edhe kontrollin pėr trajtimin e hedhurinave tė ngurta dhe pėr mjedisin me rrezatim dhe nxiti aktivisht klasifikimin e hedhurinave. U arrit edhe pėrqindja e lartė e trajtimit tė hedhurinave nė zonat urbane dhe fshatare.
Viti 2007 ėshtė viti kyē pėr pėrgatitjen e Lojėrave Olimpike tė Pekinit. Bashkia e qytetit tė Pekinit u shpreh se do tė vijojė ta vėrė theksin nė sistemimin e ndotjes sė ajrit dhe njėkohėsisht do tė nxitė nė mėnyrė tė gjithanshme pakėsimin e ndotjes sė ujit, tė zhurmave dhe tė hedhurinave tė ngurta. Krahas zgjidhjes sė problemeve tė mjedisit qė ndikojnė mbi shėndetin e masave popullore dhe mbi zhvillimin e vazhdueshėm, ajo do tė pėrpiqet tė bėjė punėt e ndryshme nė pėrgatitje tė Lojėrave Olimpike. (Wang Lei)
|