Meqenėse Kina ka qenė gjithmonė njė vend bujqėsor, qysh prej shumė shekujsh mė parė kinezėt u kushtonin rėndėsi njohurive agroteknike, prandaj dolėn nė Kinė mjaft agronomė tė famshėm. Njėri prej tyre ishte edhe Gja Sixie, me tė cilin do t'ju njohim nė rubrikėn e sotme.
Megjithėse nuk u ruajtėn shumė materiale historike pėr jetėn dhe veprimtarinė e Gja Sixiesė, ne mund tė marrim vesh nga materialet e pakta tė ruajtura se ai jetoi nė shekullin e 5-tė tė erės sonė dhe se ai punoi dikur si zyrtar nė administratėn e njė krahine. Ai i kushtonte vėmendje tė madhe prodhimit bujqėsor, kishte shumė qejf tė mbante kope dhensh, tė kultivonte kultura bujqėsore dhe tė bėnte eksperimente nė ara. Pėr kėtė qėllim, ai mėsonte me modesti nga fshatarėt.
Gja Sixie dikur filloi tė mbante njė kope prej 200 krerė dhensh, mirėpo pėr shkak tė pamjaftueshmėrisė sė tagjisė, pa kaluar njė vit, i ngordhėn gjysma e dhenve. Mė vonė mori njė kope tjetėr dhe mbolli njė hektar tokė me sojė pėr tė pėrgatitur silazh, por prapė i ngordhėn njė pjesė e madhe e dhenve. Ai nuk kuptonte se pėrse puna i shkonte ters. Mori vesh rastėsisht se njė ēoban, qė jetonte 50 kilometra larg, ishte bėrė mjeshtėr pėr tė mbajtur dhentė, prandaj vajti atje pėr tė mėsuar nga ai.
Ēobani plak e pyeti Gja Sixien se nė ē'mėnyrė i ushqente dhentė dhe e kuptoi menjėherė se Gja Sixie i ushqente ato duke ua hedhur dosido silazhin nė stallė, prandaj dhentė, duke shkelur me kėmbė, e ndynin silazhin me bajgė dhe shurrė. Kėshtu, dhentė nuk e hanin mė silazhin e ndyrė dhe ngordhnin nga uria. Gja Sixie jetoi shumė ditė te ēobani plak dhe, duke vėzhguar me kujdes stallėn e atjeshme, e kuptoi pėrvojėn e plakut. Pasi u kthye nė shtėpi, ai filloi t'i ushqente dhentė me metodėn e ēobanit plak dhe arriti rezultat shumė tė mirė.
Gja Sixie ishte i mendimit se zhvillimi i prodhimit bujqėsor ka tė bėjė drejtpėrdrejt me jetėn e popullit, se fuqizimi apo dobėsimi i njė vendi varet kryesisht nga zhvillimi apo prapambetja e prodhimit bujqėsor dhe se zhvillimi i bujqėsisė varet nga ngritja e nivelit tekniko-shkencor tė vendit. Mbi bazėn e studimit tė arritjeve tė brezave tė mėparshėm dhe tė bilancit tė pėrvojės sė kohės sė tij, Gja Sixie shkroi veprėn e tij tė madhe agroteknike "Ēi min yao shu", qė do tė thotė "Teknika e rėndėsishme pėr gjithė popullin".
Libri "Ēi min yao shu" ėshtė enciklopedia e parė agroteknike nė Kinė. Ky libėr me 110 mijė fjalė ka pėrmbjtje shumė tė pasur. Nė tė pėrshkruhen me hollėsi dhe nė mėnyrė tė gjithanshme ligjet e rritjes sė bimėve bujqėsore. Arritjet e tij nė kėrkimet shkencore i dhanė shkas zhvillimit tė prodhimit bujqėsor tė asaj kohe dhe kėto arritje ushtruan njė ndikim tė thellė pėr shkencėtarėt e brezave tė mėvonshėm.
Kėrkimet shkencore tė Gja Sixiesė kishin temė tė gjerė dhe pikėpamjet e parashtruara prej tij ishin shumė tė sakėta. Ai shkroi nė librin e tij se si tė bėhet plugimi i thellė dhe i cekėt, plugimi i pranverės, i verės, i vjeshtės dhe i dimrit, madje pėrmendi se si tė ndreqeshin edhe gabimet e bėra gjatė plugimeve. Pikėpamja e tij pėr metodėn e pasurimit tė tokės arriti nivelin botėror tė asaj kohe.
Gja Sixie i kushtonte vėmendje shumtė tė madhe mėsimit nga pėrvoja e brezave tė mėparshėm. Ai shfletoi mjaft materiale tė lashta, duke i studiuar me seriozitet tė gjitha ato materiale qė kishin lidhje me prodhimin bujqėsor dhe me jetėn e popullit. Nė mė se 150 pjesė tė veprės sė tij "Ēi min yao shu", iu referua fjalėve nė veprat e brezave tė mėparshėm. Megjithėse disa pjesė tė kėtij libri janė humbur, kuintesenca e tij ėshtė ruajtur edhe mė sot. (Zheng)
|