v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2006-12-19 20:44:13    
Lojėrat Aziatike u bėnė tė mrekullueshme nė saje tė pjesėmarrjes nė to

cri
Mė 15 dhjetor u mbyllėn Lojėrat Aziatike tė Dohės. Paraqitja e ekipeve tė forta nė fushėn sportive ka shfaqur herė pas here forcėn dhe bukurinė e lėvizjes sportive. Por edhe delegacionet me nivel sportiv relativisht tė prapambetur u shprehėn me veprime se edhe pjesėmarrja e tyre ka tė njėjtėn rėndėsi. Gazetarėt e radios sonė qė shkuan posaēėrisht pėr kėto lojėra, intervistuan pėr pėrgjegjėsit e disa delegacioneve tė tilla. Do tė dėgjoni tani njė reportazh lidhur me kėtė.

Le tė shohim nga Azia Perėndimore. Nė vitin 1974 Lojėrat Aziatike u zhvilluan nė Teheran tė Iranit. Pas 32 vjetėve, Lojėrat Aziatike u kthye pėrsėri nė Azinė Perėndimore. Njė vend i vogėl me popullsi mė pak se 1 milion, Katari mundi tė organizojė njė veprimtari aq tė madhe sportive, kjo gjė nė vetvete e meriton qė tė gjithė t'i kushtojnė vėmendje. Krahas kėsaj, nė kėto Lojėra Aziatike, rezultatet e sportistėve tė Azisė Perėndimore kanė pasur pėrparime tė mėdha.

Gjatė 32 vjetėve, delegacionet e Azisė Perėndimore ishin radhitur nė vendin e 10-tė deri 20-tė nė listėn e medaljeve tė Lojėrave Aziatike. Pėrveē epėrsisė nė sportet e topit dhe nė disa disiplina tė veēanta, ato nuk kishin potencial tė madh pėr shpalljen kampion.

Mirėpo sot ka ndryshuar gjendja. Nė kėto Lojėra Aziatike, vendi organizator, Katari fitoi 9 medalje tė arta, 12 tė argjendta dhe 11 tė bronzta; Arabia Saudite fitoi 8 medalje tė arta; edhe Kuvajti, vend i vogėl i Gjirit mori 6 tė arta, 5 tė argjendta dhe 2 tė bronzta. Ky rezultat meriton tė quhet "risi" pėr shumicėn dėrrmuese tė vendeve tė Azisė Perėndimore. Mėsuan dhe ngritėn nivelin e vet gjatė konkurrimit, kjo ėshtė fitorja e madhe pėr kėto vende nė Lojėrat Aziatike tė Dohės.

Gjatė dhjetėra vjetėve tė kaluar, Afganistani kishte raste tė rralla pėr tė marrė pjesė nė veprimtari tė mėdha sportive ndėrkombėtare. Pas pėrmbysjes sė pushtetit tė talibanėve, Afganistanit iu krijua mundėsia tė kthehet pėrsėri nė Lojėrat Aziatike dhe ato Olimpike. Kėsaj here, ai dėrgoi 47 sportistė, duke pėrfshirė edhe dy femra dhe fitoi edhe medaljen e bronztė nė tajkundo pėr peshėn 72 kilogramė pėr meshkuj. Kryetari i Komitetit Olimpik tė Afganistanit Din Mohamad Safi i tha gazetarit tė radios sonė se pjesėmarrja ėshtė mė e rėndėsishmja.

"Erdhėm kėtu duke pasur si qėllim jo se sa medalje do tė fitojmė, por t'i tregojmė botės se jemi anėtarė tė familjes sė madhe tė komunitetit ndėrkombėtar. Pas dhjetėra vjetėve kthehemi nė mbledhjen sportive tė vendeve aziatike. Megjithėse nė fushėn sportive nuk jemi mė tė fortėt, kthimi dhe pjesėmarrja jonė nė vetvete ėshtė sukses i madh."

Z. Safi i tha gazetarit se nėpėrmjet Lojėrave Aziatike, Afganistani pėrpiqet tė ngrejė nivelin e disa disiplinave sportive, si karate, tajkundo, skermė dhe basketboll. Afganistani ėshtė vend i ri. Edhe njė sukses i vogėl nė ndonjė disipline, do tė ishte njė hap i madh pėr tė.

Si vendi mė i ri i Azisė, pak kohė pas shpalljes sė pavarėsisė sė tij nė vitin 2002, Timori Lindor mori pjesė nė Lojėrat e 14-ta Aziatike nė Bushan tė Koresė sė Jugut. Kėsaj here, 15 sportistė tė Timorit Lindor morėn pjesė nė garat e 6 disiplinave. Kryetari i delegacionit sportiv tė kėtij vendi Fernando Mkarnakao u shpreh se megjithėse nuk kishte shpresė qė tė fitonte ndonjė medalje, delegacioni i tij nuk erdhi kot nė Dohė.

"Ardhja nė Dohė nuk ka pėr qėllim qė tė bėjmė shėtitje turistike, por qė tė zbatojmė shpirtin e Olimpiadės. Nėpėrmjet garave, do tė njohim mė shumė miq dhe sportistėt do tė fitojnė pėrvojė. "

Nė kėto Lojėra Aziatike Laosi dėrgoi 14 sportistė pėr tė marrė pjesė nė 7 disiplina sportive, ndėr tė cilat noti, tajkundo, ushtrimet tradicionale kineze wushu dhe boksi janė sporte tradicionale nė Laos. Mė 14 dhjetor, nė "sandan" (njė formė e wushu-sė, qė i ngjan boksit tė stilit tė lirė) e peshės 56 kilogramė , sportisti i Laosit Poksai Apeilah fitoi njė medalje tė argjendtė, e para medalje e tillė e kėtij vendi gjatė historisė 55 vjeēare tė pjesėmarrjes nė kėto lojėra. Kryetari i delegacionit sportiv laosian z. Sompu Pongsa shprehu mendimin se delegacioni i tij ka fituar nė Dohė mė shumė se njė medalje tė argjendtė.

"Sė pari, forcuam bashkėpunimin me Katarin, vendin organizator, veēanėrisht nė fushėn sportive. Sė dyti, sportistėt tanė fituan mė shumė pėrvojė nė garat ndėrkombėtare. Sė treti, njohėm mė tej kulturėn e vendeve arabe, veēanėrisht nga ceremonia e hapjes. Sė katėrti, pjesėmarrja nė Lojėrat Aziatike pasqyron unitetin e Azisė."

Ashtu si nė Lojėrat e kaluara Aziatike, gjithmonė ka disa delegacione sportive qė nuk fitojnė asnjė medalje. Mirėpo asnjė delegacion nuk u shpreh se kjo vizitė ishte e kotė. Sepse gjatė pjesėmarrjes nė Lojėrat Aziatike, vende e rajone e ndryshme aziatike shtojnė njohjen reciproke dhe miqėsinė. Nėn ndikimin e madh tė kėtyre Lojėrave, edhe motoja olimpike "Mė shpejt, mė lart, mė fort" ėshtė pėrhapur mė tej nė mes tė rinjve tė vendeve pjesėmarrėse. (Wang Lei)