Vitet e fundit tė shekullit tė 2-tė dhe vitet e para tė shekullit tė 3-tė ishin njė periudhė tronditjesh nė historinė kineze. Asokohe, nė tokat kineze ishin formuar tri perandori: Vei, Shu dhe Vu, qė ishin nė kundėrvėnie me njėra-tjetrėn dhe qė luftonin me njėra-tjetrėn. Poeti Ruan Gji, me tė cilin do t'ju njohim nė rubrikėn e sotme, ishte nga perandoria Vei, qė mbahej mė e fuqishmja prej tė trijave.
I ati i Ruan Gjisė ishte njė poet i njohur dhe kishte qenė dikur zyrtar i perandorisė Vei. Nėn ndikimin e tė atit, edhe Ruan Gji punoi pėr shumė vjet si zyrtar. Ai inspektoi shumė herė fushat e betejės tė luftėrave tė kaluara pėr tė studiuar teorinė ushtarake dhe ėndėrronte tė krijonte merita nė fushėn ushtarake. Fraksionet e ndryshme tė Veit luftonin ashpėr dhe orvateshin gjithmonė t'i tėrhiqnin intelektualėt nė anėn e vet, qė tė bėnin opinione pėr interesat e tyre. Nė ato rrethana, intelektualėt e kishin tė vėshtirė tė mbanin njė qėndrim asnjanės dhe tė mbroheshin nga persekutimet. Ruan Gji, qė e kishte nė natyrėn e vet tė adhuronte lirinė, ishte i mėrzitur nga ato luftėra politike dhe, nga ana tjetėr, kishte shumė frikė se mund tė bėhej viktimė e luftėrave, prandaj dha dorėheqjen nga posti zyrtar dhe u kthye nė shtėpi.
Pasi u kthye nė shtėpi, ai filloi tė hiqej si njeri anormal, duke ndėrmarrė veprime plot me absurditete, qė tė mos ngatėrrohej nė telashet e luftės politike. Njėherė, Sima Zhao, qė ishte kryeministri i Veit dhe qė po pėrgatitej ta uzurponte fronin perandorak, deshi tė afrohej me Ruan Gjinė me anė tė lidhjes sė njė martese tė fėmijėve tė tyre, por ky i fundit pati frikė se mos do tė futej nė luftėn politike dhe filloi tė pinte raki ditė pėr ditė, madje pėr 60 ditė me radhė bėhej ēdo ditė xurxull. Kėshtu, Sima Zhao nuk pati rastin tė ngrinte ēėshtjen e lidhjes sė martesės dhe hoqi dorė mė nė fund.
Nė fakt, Ruan Gji e kishte mendjen plotėsisht nė rregull. Veprat e tij poetike zunė njė pozitė shumė tė rėndėsishme nė historinė e poezisė kineze. Zanafilla e poezisė kineze ėshtė "Libri i vjershave", qė ėshtė pėrmbledhja e parė e vjershave popullore kineze, ku u pėrfshinė vjershat e zgjedhura tė periudhave nga shekulli i 10-tė para erės sė re deri nė shekullin e 7-tė para erės sė re. Pjesa mė e madhe e atyre vjershave janė vargje 4-rrokėshe dhe, gjatė disa shekujve tė mėvonshėm, poezia kineze kaloi nga vargjet 4-rrokėshe nė ato 5-rrokėshe dhe, mė tej, nga vargjet 5-rrokėshe nė ato 7-rrokėshe. Ruan Gji luajti njė rol shumė tė rėndėsishėm nė fillimin e kėtij procesi tė zhvillimit tė poezisė kineze.
Veprat kryesore tė Ruan Gjisė, qė janė ruajtur deri mė sot, janė 82 vjershat e tij lirike me vargje 5-rrokėshe, tė pėrfshira nė pėrmbledhjen me titull "Kėngė tė kushtuara sė kaluarės". Pėr shkak tė mjedisit specifik politik dhe tė karakterit e qėndrimit tė tij nė marrėdhėniet shoqėrore, vjershat e Ruan Gjisė kanė karakteristika tė theksuara personale. Veprat nė pėrmbledhjen "Kėngė tė kushtuara sė kaluarės" mund tė ndahen nė dy grupe: grupi i parė pėrbėhet nga vjershat ku pėrshkruhen jeta dhe veprimtaria si dhe ideali i tij; kurse grupi i dytė pėrbėhet nga vjershat me ngjyrime politike. Studiuesit janė tė mendidmit se vjershat lirike tė Ruan Gjisė jo vetėm pasqyrojnė veprimtarinė dhe mendimet e tij, por edhe gjendjen e atėhershme shoqėrore, prandaj kanė edhe vlerė historike.
Mjaft personalitete tė njohura shoqėrore tė asaj kohe u vranė pėr arsye se shfaqėn pakėnaqėsi pėr realitetin shoqėror dhe disa tė tjerė u nėnshtruan para autoriteteve, ndėrsa Ruan Gji shpėtoi nga vdekja dhe ruajti moralin e njė intelektuali pėr arsye se ai ishte njeri i pashoqėrueshėm qė nuk ndėrhynte nė realitetin shoqėror, gjė qė vėrtetoi se ai ishte njeri largpamės dhe i durueshėm. (Zheng)
|