dėgjoni
Kohėt e fundit, Forumi i Ekonimisė Botėrore publikoi nė Gjenevė tė Zvicrės "Raportin e potencialit tė konkurrencės botėrore pėr vitin 2006-2007". Zvicra u klasifikua pėr herė tė parė si grup ekonomik me potencialin mė tė madh tė konkurrencės nė botė. Ndėrsa, vendi i Kinės nė klasifikim pėr potencialin e konkurrencės nė botė ėshtė ulur nė vendin e 54-ėt. Si duhet tė ngrihet potenciali i konkurrencės i Kinės nė botė? Pėr kėtė, korrespondentja e radios sė sonė intervistoi ekonomisten e njohur nė botė Margareta Drzeniek.
Doktoreshė Margareta foli nė radhė tė parė pėr standardet e Forumit tė Ekonomisė Botėrore pėr klasifikimin e potencialit tė konkurrencės tė vendeve tė ndryshme.
"Ne klasifikojmė potencialin e konkurrencės globale nga 9 anėt, tė cilat janė institucione puklike, infrastrukturė, makroekonomi, shėndetėsi, arsim fillor, pėrgatitje, efektivitet nė treg etj.
Doktoreshė Margareta ėshtė e mendimit se arsyeja kryesore e uljes sė vendit tė Kinės nė klasifikim pėr potencialin e konkurrencės ėshtė ulje e cilėsisė sė institucioneve publike. Pėr kėtė, drejtori i zyrės studimore tė ekonomisė botėrore Jiang Yuechun shprehu admirim.
"Forumi i Ekonomisė Botėrore ka treguesit e vet tė analizės, tė cilėt pėrfshijnė kryesisht administrimin e disa politikave publike dhe ngritjen e teknologjive thelbėsore. Nga kėta treguesit del se megjithėsi gjatė disa vjetėve tė fundit, Kina ka pasur njė pėrparim tė pėrshtatshėm, nė krahasim me vendet e tjera, Kina ka njė diferencė relativisht tė madh nė reformėn e fushės financiare, nė administrimin e politikave publike dhe nė investimet nė fushėn arsimore".
India ėshtė njėsoj njė vend i madh nė zhvillim. Vitin e kaluar, vendi i saj nė klasifikim pėr potencialin e konkurrencės nė botė ishte nė vendin e 43-tė nė botė. Pėr kėtė, Jiang Yuechuni tha se India ka epėrsi nė shfrytėzimin e softit.
Gjatė disa vjetėve tė fundit, India ka bėrė investime tė mėdha nė fushėn arsimore, nė studimet bazė etj. Nė kėta tregues, India ka epėrsinė mė tė madh se Kina. Vitin e kaluar, niveli i administrimit tė Indisė nė pėrdorimin e investimeve tė huaja dhe nė fshfrytėzimin e energjisė ishte mė i lartė se Kina.
Doktorja Margareta ėshtė e mendimit se megjithėse midis Indisė dhe Kinės ekzistojnė disa probleme nė infrastrukturė, arsim, shėndetėsi etj, India ka pasur pėrparim relativisht tė madh nė institucionet publike, makroekonomi, tregun e krahėve tė punės dhe nė tregun e mallrave. Zvicra u klasifikua si grupi mė i fuqishėm ekonomik. Pėr kėtė, Margareta tha se kjo ėshtė shfaqje e epėrsisė sė Zvicrės.
"Zvicra i ka shfaqur shumė mirė nė krijim dhe ka shumė institucione tė dalluara studimore. Si rezultat, Zvicra ėshtė bėrė vendi mė i fuqishėm nė potencia
lin ekonomik tė konkurrencės nė botė. Niveli i administrimit tė Zvicrės nė tregti ėshtė gjithashtu shumė i lartė. Pėrveē kėtyre, ajo ka institucione publike tė qėndrueshme, tė sigurta dhe tė tejdukshme".
Jiang Yuechuni ėshtė i mendimit se Kina duhet tė mėsojė nga Zvicra nė shfrytėzimin e mjedisit tė butė, nė investimet pėr arsimin bazė dhe studimin bazė. Sipas problemeve tė Kinės, dy specialistė paraqitėn propozime pėr ngritjen e potencialit tė konkurrencės tė Kinės.
Kina duhet ta vėrė pikėn kryesore nė reformėn e institucioneve publike. Edhe njė pikė tjetėr, ku ndėrmarrjet kineze duhet tė forcojnė aftėsinė pėr plotėsimin e teknologjive tė reja tė huaja.
Qeveria kineze do tė bėjė njė koordinim tė madh nė strukturėn ekonomike, nė tregtinė e jashtme dhe nė strukturėn industriale. Kina duhet tė thellojė reformėn, nė mėnyrė qė rritja ekonomike e saj do tė ketė njė ndryshim realtivisht tė mirė. (Sihai)
|