dėgjoni
Nga Lojėrat Olimpike tė Pekinit, qė do tė hapen mė 8 gusht tė vitit 2008, na ndajnė vetėm 2 vjet. Pallatet dhe stadiumet sportive olimpike, si pjesė e rėndėsishme pėrbėrėse e punėve pėrgatitore tė Lojėrave Olimpike, po ndėrtohen normalisht. Komisioni organizativ i Lojėrave Olimpike tė Pekinit tha ditėt e fundit se tė gjitha pallatet dhe stadiumet sportive do tė pėrurohen para fundit tė vitit 2007. Nė programin e sotėm, do t'ju njohim me stadiumin kryesor tė Lojėrave Olimpike tė Pekinit, Stadiumin Kombėtar.
Stadiumi Kombėtar, ku do tė organizohen ceremonitė e hapjes dhe tė mbylljes tė Lojėrave Olimpike tė Pekinit, quhet "fole" pėr shkak tė pamjes sė tij tė veēantė. Puna pėr ndėrtimin e "folesė", stadiumi mė madhėshtor nė Kinė filloi nė fund tė vitit 2003 nė Parkun Olimpik nė veri tė zonės urbane tė Pekinit. Tani ndėrtimi i kėtij stadiumi po zhvillohet sipas planit. Zv/inxhinieri i pėrgjithshėm i kantierit tė stadiumit, z. Li Jiulin tha:
"Deri mė 15 nėntor tė vitit 2005, pėrfundoi struktura betonarme e vendeve tė zbuluara tė stadiumit. Qysh nga 15 shtatori i vitit tė kaluar, filloi puna pėr ndėrtimin e strukturės sė ēeliktė tė ēatisė dhe tani ka pėrfunduar 80% e tė gjithė veprės. E gjithė vepra parashikohet tė pėrfundojė nė fund tė kėtij viti. Puna jonė pėrputhet me kėrkesėn e planit tė pėrgjithshėm si dhe me cakun kohor tė Komisionit organizativ tė Lojėrave Olimpike tė Pekinit."
Tani, "foleja" madhėshtore ėshtė shfaqur pėrpara syrit tonė. Ēatia me strukturėn e ēeliktė tė ndėrlikuar, me ngjyrėn origjinale tė ēelikut, shpreh madhėshti. Z. Li tha se mė poshtė ndėrtuesit do tė saldojnė sė bashku disa pjesė tė strukturės kolosale tė ēeliktė dhe do tė bėjnė nė trajtė tė plotė elipse. Krahas kėtyre, ndėrtuesit do ta mbulojnė skeletin e ēeliktė me njė "veshje" tė tejdukshme, duke mbrojtur shikuesit nė stadium nga era dhe shiu. Kjo "veshje", sipas termit ndogjisė, quhet "cipė", dhe ėshtė njė lloj materiali me teknologji tė lartė. Ky material, qė i ngjan xhamit ose plastikės, mund tė lejojė rrezet e diellit dhe ajrin tė hyjnė brenda dhe njėkohėsisht tė pengojė ujin dhe pluhurin. Ky material pėrdoret rrallė nė botė. Ndėr objektet ekzistuese, vetėm nė Stadiumin allianz Arena i ndėrtuar pėr Kupėn e Botės nė Mynih u pėrdor njė material i pėrafėrt me kėtė "cipė".
Stadiumi allianz Arena nė Mynih
Nė fakt, ndėrtimi i "folesė" karakterizohet nga pėrdorimi i njė numri tė madh teknologjish tė reja, materialesh tė reja dhe kriteresh tė reja. Z. Li tha se pėr kryerjen e njė vepre me vėllim aq tė madh, me teknologji aq tė ndėrlikuar dhe me afat aq tė shkurtėr ndėrtimi, vėshirėsitė janė tė shumta.
"Sė pari, projektimi i arkitekturės ėshtė i veēantė dhe gjatė ndėrtimit, pėrdoren shumė teknologji tė reja, si struktura e ēeliktė, struktura e "cipės" etj., tė cilat na kanė sjellė shumė probleme tė vėshtira inxhinierike, ndėrsa nuk kemi asnjė pėrvojė nga e cila tė mėsojmė. Sė dyti, projektimi i veēantė e kalon sferėn e kritereve ekzistuese teknike, prandaj gjatė procesit tė projektimit, ndėrtimit dhe kontrollit nuk gjejmė dot bazėn e standardeve."
Kėshtu, procesi i ndėrtimit tė "folesė" madhėshtore ėshtė bėrė njė proces i zgjidhjes sė vėshtirėsive njėra pas tjetrės, duke e shndėrruar "folenė" nga projekti nė objektin me ēelik dhe betonarme.
Ky proces mbart shumė tė reja tė krijuara nė mėnyrė tė pavarur nga kinezėt. Pėr shufrat e hekurit tė "folesė" duhen 42 mijė tonė ēelik, tė cilėt jo vetėm prodhohen plotėsisht nga vetė Kina, por njė lloj pllake ēeliku ėshtė edhe materiali mė i fortė nė historinė e arkitekturės botėrore. Kjo lloj pllake ēeliku, tepėr e thellė dhe tepėr e fortė, mund tė mbajė njė peshė prej 46 kilogramėsh pėr njė milimetėr katror.
Pas pėrurimit, "foleja" qė mund tė mbajė 91 mijė shikues, do tė jetė stadiumi numėr 1 i Kinės pėr sa i pėrket pėrmasave.
Mund tė parashikojmė se me hapjen e Lojėrave Olimpike tė Pekinit, edhe "foleja" vetė do tė bėhet fokusi i botės dhe njė tjetėr objekt simbol i qytetit tė Pekinit. (Wang Lei)
|