dėgjoni
Sima Qian qe historian dhe letrar i kohės sė dinastisė Han Perėndimore nė historinė kineze dhe autori i librit "Shėnime historike", njė vepėr e madhe historiografike dhe letrare, qė ushtroi njė ndikim tė thellė nė Kinė.
Ai lindi nė vitin 135 para erės sė re dhe vdiq nė moshėn 45 vjeēare. Nė gjysmėn e parė tė jetės sė tij, Sima Qian ishte energjik, pėlqente turizmin dhe kishte etje tė madhe pėr tė mėsuar. Kurse gjysmėn e dytė tė jetės ai e kaloi duke duruar njė dėnim poshtėrues dhe duke ia kushtuar tė gjitha energjitė punės pėr tė shkruar veprėn e tij.
Sima Qian lindi nė njė familje intelektuale. Babai i tij, Sima Tan, ishte historian zyrtar pranė perandorit, prandaj Sima Qianit iu dha mundėsi tė fillonte qysh nė moshėn 10 vjeēare tė mėsonte nga dijetarėt e mėdhenj Dong Zhongshu dhe Kong Anguo njohuri tė veprave klasike letrare dhe historiografike. Ai mendonte thellė dhe nuk i besonte verbėrisht materialet mbi ngjarjet dhe personat e sė kaluarės, por donte tė gjente mė shumė materiale pėrkatėse. Prandaj, duke filluar nga mosha 20 vjeēare, ai bėri njė udhėtim nėpėr krahina tė ndryshme tė vendit, pėr tė gjurmuar dhe pėr tė vėrtetuar njė sėrė ngjarjesh historike qė i kishte lexuar nė libra.
Ky udhėtim pati shumė rėndėsi pėr Sima Qianin. Kudo qė shkonte, ai mbante shėnim pėr doket dhe zakonet vendase, mblidhte tė dhėna biografike tė personave tė njohur dhe materiale mbi ngjarje historike. Nė vitin 108 para erės sė re, Sima Qian trashėgoi vendin e punės sė babait tė tij nė oborrin perandorak dhe u emėrua si historiani dhe administratori pėr klasifikimin e materialeve tė oborrit perandorak. Nė atė vit, duke shoqėruar perandorin pėr inspektim, ai pati rastin tė hulumtonte edhe njė herė nė mbarė vendin, duke parė objekte tė shumta historike. Pasi mblodhi mjaft materiale tė pasura, Sima Qian u bė gati qė, duke shfrytėzuar kohėn e lirė jashtė punės administrative, tė shkruante veprėn e tij "Shėnime historike", qė ishte njė enciklopedi historiografike pėr 3000 vjetėe e mėparshėm.
Por disa fjalė, qė tha ai pėr shfajėsimin e njė ushtaraku tė dėshtuar, shkaktuan njė kthesė nė jetėn e tij. Nė vitin 99 para erės sė re, gjenerali Li Ling komandoi trupat ushtarake pėr tė mposhtur hunėt nė zonat veriperėndimore, por trupat e tij u rrethuan nga hunėt nė shkretėtirat e pafund. Pas luftimeve tė ashpra dhe tė pėrgjakshme, Li Ling u zu rob i plagosur dhe u dorėzua i detyruar. Pasi mori vesh kėtė lajm, perandori i dinastisė Han u zemėrua shumė dhe dha urdhrin pėr arrestimin e tė afėrmve tė Li Lingut. Shumė zyrtarė filluan tė shpifnin kundėr tij, njėsoj sikur tė hidhnin gur nė pus ku kishte rėnė njė njeri; vetėm Sima Qian tha disa fjalė shfajėsuese. Perandori, qė u zemėrua mė tej nga fjalėt e Sima Qianit, dha urdhrin pėr burgosjen dhe dėnimin e tij. Kėshtu, Sima Qian mori dėnimin me "gongxing", qė do tė thotė dėnimin me tredhje, njė lloj dėnimi nė oborrin monarkik tė asaj kohe.
Mė vonė, perandori u pendua pėr vendimin e tij tė gabuar, e liroi Sima Qianin dhe e emėroi atė si njė zyrtar civil me post shumė mė tė lartė se mė parė. Por nė atė kohė, kishin ndodhur ndryshime tė mėdha nė botėn shpirtėrore tė Sima Qianit dhe ai nuk ndiente asnjė gėzim nė jetė. Ai ndiente se vlera dhe qėllimi i vetėm i jetės sė tij ishte qė tė pėrfundonte shkrimin e veprės sė tij "Shėnime historike". Dhe ia doli me sukses.
Libri shumėkapitujsh "Shėnime historike" ėshtė njė kryevepėr e jashtėzakonshme qė, me pėrmbajtjen e saj interesante, me pėrshkrimet e saj tė gjalla dhe me shijet e saj letrare, ka tėrhequr lexuesit brez pas brezi dhe ushtroi njė ndikim tė thellė jo vetėm mbi historiografinė kineze, por edhe mbi letėrsinė kineze tė brezave tė mėvonshėm. (Zheng)
|