v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2006-08-25 18:49:29    
Ēin Shi Huang, themeluesi i dinastisė Ēin

cri
Nė vitin 221 para erės sė re u shpall dinastia Ēin, qė ishte dinastia e parė feudale e pushtetit qendror tė centralizuar nė historinė kineze. Personi qė realizoi kėtė kauzė tė madhe, ishte Ēin Shi Huang. Ai e kishte emrin e vėrtetė Ying Zheng, por populli kinez i brezave tė mėvonshėm e quajti atė "Ēin Shi Huang", qė do tė thotė "Perandori i parė i dinastisė Ēin".

Nė vitin 246 para erės sė re, qė ishte njė nga vitet e fundit tė periudhės sė Shteteve Ndėrluftuese nė historinė kineze, Ying Zheng 13 vjeēar trashėgoi fronin mbretėror tė shtetit Ēin, njė nga principatat e dinastisė Zhou, tė cilat kishin bėrė pėr vite me radhė luftėra pėr tė aneksuar njėra tjetrėn. Shteti Ēin, qė gjendej nė provincėn e sotme Shensi tė Kinės Veriperėndimore, ishte shteti mė i fuqishėm ndėr ato principata. Ying Zheng, pasi u bė njė burrė i fortė, i vuri personat e talentuar nė poste drejtuese dhe i kushtoi vėmendje zhvillimit tė shtetit tė tij nga ana ushtarake, duke pasur ambicie pėr tė vendosur hegjemoni. Brenda 10 e ca vjetėve tė mėvonshėm, ai shpėrtheu luftėra tė shumta pėr aneksimin e shteteve tė tjera dhe, mė nė fund, e bashkoi gjithė vendin dhe krijoi dinastinė Ēin. Kėshtu, titulli i tij u shndėrrua nga "mbreti i shtetit Ēin" nė "perandori i parė i dinastisė Ēin".

Bashkimi i Kinės nga Ēin Shi Huang pati rėndėsi tė madhe dhe mbeti njė kontribut i tij pėr zhvillimin e historisė sė Kinės. Ai anuloi rendin e ndarjes sė vendit nė principata dhe krijoi rendin administrtiv tė qarqeve dhe distrikteve, duke e ndarė vendin nė 36 qarqe dhe duke i ndarė qarqet nė distrikte. Emrat e shumė distrikteve tė atėhershme janė ruajtur deri tani.

Njė kontribut tjetėr i rėndėsishėm i perandorit Ēin Shi Huang ishte njėsimi i hieroglifeve kineze. Para asaj kohe, shtetet e ndryshme pėrdornin hieroglifet e veta dhe kjo gjė pengonte pėrhapjen e kulturės dhe shkėmbimet midis zonave tė ndryshme, megjithėse shkronjat e mėparshme kishin qenė tė pėrafėrta ose tė ngjashme. Ai unifikoi edhe njėsitė e gjatėsisė, nxėnėsisė dhe peshės, qė nuk kishin qenė tė njėllojta nė shtetet e ndryshme. Ai njėsoi edhe monedhat dhe ligjet. Tė gjitha kėto patėn rėndėsi shumė tė madhe pėr zhvillimin e ekonomisė dhe pėr konsolidimin e pushtetit qendror.

Ēin Shi Huang ka qenė i denjė tė konsiderohet si figurė e madhe nė historinė kineze, por edhe veprimet e tij tiranike, ashtu si meritat e tij, kanė mbetur tė gdhendura nė materialet historiografike kineze. Me qėllim tė mbrojtjes sė vendit nga trazirat e kombėsive shtegtare tė veriut, ai dha urdhrin pėr tė detyruar me forcė njė numėr tė madh banorėsh tė ndėrtonin Murin e Madh, njė mur mbrojtės, qė nis nga shkretėtirat nė perėndim dhe pėrfundon te deti nė lindje, pasi gjarpėron nėpėr male tė larta dhe lugina tė thella. Nė kushtet e atėhershme, kjo punė, qė konsumoi njė sasi tė madhe forcash materiale dhe njerėzore, e dėmtoi rėndė popullin kinez.

Njė akt tjetėr tiranik famėkeq i perandorit Ēin Shi Hung ishte "djegia e librave dhe varrosja e intelektualėve tė gjallė". Pėr tė konsoliduar pushtetin e tij autokratik nga ana ideore, nė vitin 213 para erės sė re, ai dha urdhrin pėr djegien e librave klasike konfuciste dhe librave historiografikė tė ish-shteteve tė tjera, pėrveē librit tė historisė sė shtetit Ēin. Madje, me urdhrin e tij, rreth 400 intelektualė, qė ngulėn kėmbė t'i mbanin ato libra, u varrosėn tė gjallė.

Megjithatė, duke bashkuar gjithė vendin, Ēin Shi Huang i dha fund gjendjes sė ndarjes sė vendit pėr njė kohė tė gjatė dhe krijoi njė perandori tė fuqishme feudale dhe shumėkombėshe, me kombin han si forcė kryesore, gjė qė hapi njė faqe tė re nė historinė kineze. (Zheng)