Sivjet ėshtė 30-vjetori i tėrmetit tė madh nė Tangshan tė Kinės. Njerėzit e pėrkujtojnė kėtė fatkeqėsi nė mėnyra tė ndryshme dhe janė botuar shumė libra lidhur me tė. Edhe shkrimtari i famshėm kinez Su Shuyang botoi librin e tij "Pėrvoja e tėrmetit". Vendlindja e Su Shuyangut Baoding ėshtė 200 kilometra nė jug tė Tangshanit, ndaj tėrmeti i atij viti i ka lėnė pėrshtypje tė thellė. Su Shuyang tha:
"Tėrmeti i Tangshanit mė 28 korrik tė vitit 1976 ishte njė ngjarje e rėndėsishme nė historinė moderne kineze. Tėrmeti ndryshoi fatin e shumė njerėzve. Nė atė kohė isha njė anėtar i grupit mjekėsor. Gjatė gjysmė muaji shumė tregime tė shpėtimit tė tė plagosurve mė prekėn shumė. Nuk do ta harroj kurrė kėtė pėrvojė. Jam i mendimit se lexuesit mund tė mėsojnė shumė gjėra nga libri im."
Su Shuyang lindi nė vitin 1938 dhe i pėlqente letėrsia qysh nė moshė tė re. Kur ishte nė shkollė tė mesme, Su Shuyang filloi tė shkruajė drama dhe e pėrcaktoi krijimin e letėrsisė si synimin e vet. Pas mbarimit tė studimeve nė universitet, Su Shuyang filloi punė si pedagog nė Universitetin e Mjekėsisė Kineze tė Pekinit. Nė kohėn e lirė, ai krijoi dramėn "Zemra" qė flet pėr disa studiues qė merren me mjekėsinė tradicionale kineze. Ndjenjat e sinqerta tė personazheve tė dramės i prekėn shikuesit dhe kjo dramė fitoi ēmimin e parė pėr skenarin nė shkallė kombėtare.
Suksesi i madh i dramės "Zemra" e ndryshoi fatin e Su Shuyangut. Nė vitin 1978, ai u largua nga universiteti dhe u bė njė skenarist profesionist nė Studion e Filmit tė Pekinit. Atė kohė nė Kinė sapo kishin filluar reforma dhe hapja ndaj botės sė jashtme, Su Shuyang krijoi skenarin e filmit "Rruga Xizhao" qė pasqyronte ndryshimet nė jetesėn e banorėve tė thjeshtė tė Pekinit. Su Shuyang tha:
"Atė kohė pashė ndryshime tė mėdha nė Pekin. Njerėzit kėrkonin ėndrra tė reja por njėkohėsisht nuk mund tė shkėputeshin rrėnjėsisht nga jeta e vjetėr."
"Rruga Xizhao" pėrshkruan dėshirat e disa familjeve tė zakonshme tė Pekinit qė banonin nė rrugėn Xizhao nė atė kohė. Njė i ri donte tė hapte njė dyqan ushqimesh, njė ēift mėsuesish donte tė kishte njė apartament tė ri, njė vajzė donte tė studionte jashtė vendit. Mė nė fund, ata i realizuan dėshirat e tyre. Njėkohėsisht u rrėzuan banesat e vjetra pėr tė ndėrtuar lagjen e re. Megjithėse banorėt nuk dėshironin tė largoheshinn nga kjo rrugė, ata prinin njė tė ardhme mė tė bukur.
Pas shfaqjes, filmi "Rruga Xizhao" ngjalli jehonė tė madhe. Madje shumė shikues e panė disa herė. Suksesi i filmit ngjalli entuziazmin e Su Shuyangut pėr tė vazhduar tė krijojė. Ai shkroi me radhė skenarėt "Lulet e ēelura", "Shi nė pranverė", novelėn "Vendlindja", antologjinė e poemave "Dashuria" etj. Kėto vepra pasqyrojnė kryesisht jetėn e banorėve dhe zakonet e Pekinit, e shumė ndėr kėto vepra u botuan nė gjuhė tė huaja.
Su Shuyang arriti suksese tė mėdha nė letėrsi, por shėndeti i tij u keqėsua nga kanceri i stomakut. Megjithatė Su Shuyang nuk ka hequr dorė nga letėrsia, ai vazhdon tė krijojė vepra letrare duke luftuar me sėmundjen. Gjatė 12 vjetėve pas zbulimit tė sėmundjes, Su Shuyang ka shkruar vepra letrare me 3 milionė fjalė dhe ka botuar 7 libra. Ndėr ta, libri "Kina" qė i njeh lexuesit me gjeografinė, kombėsitė, kulturėn, zakonet, arritjet artistike etj. tė Kinės ėshtė shitur nė mė se 12 milionė kopje pas botimit nė vitin 1999.
Pėr shkak tė shėndetit, Su Shuyang nuk shkruan mė skenarė, por ai i kushton vėmendje tė madhe krijimit tė skenarėve nė Kinė. Ai propozoi:
"Skenari ka rėndėsi tė madhe nė njė film. Filmi kinez ka perspektivė tė gjerė, duhet tė pėrgatiten mė shumė skenaristė tė shquar."
Tani Su Shuyang ėshtė pėrsėri i zėnė. Kur po shkruante librin "Kina", ai vizitoi shumė muzeume nė mbarė vendin dhe i lindi njė interes i madh pėr arkeologjinė dhe antropologjinė. Su Shuyang tha se ai i konsideron tė gjithė njerėzit si miq tė tij dhe e pėrballon jetėn me qėndrim optimist. (Fani)
|