dėgjoni
Nė bregdetin e Kinės juglindore ka njė provincė. Para mbi 20 vjetėve, ajo ka qenė njė nga zonat e zbatimit mė herėt tė reformės dhe tė hapjes nė Kinė. Sot, kjo provincė ėshtė bėrė pėrsėri njė zonė kryesore e zhvillimit.
Nė fund tė viteve '70 tė shekullit tė kaluar, Kina zbatoi mė parė politikėn e reformės dhe tė hapjes nė disa provinca bregdetare. Nė atė kohė, provinca Fujian shfrytėzoi epėrsinė gjeografike afėr Hong-Kongut dhe Makaos, duke siguruar statusin e provincės sė madhe me investime tė shumta tė drejtpėrdrejta tė biznesmenėve tė huaj. Pas mbi 20 vjetėve, nė krahasim me provincėn Guangdong, qė filloi nė tė njėjtėn kohė me Fujianin reformėn dhe hapjen, zhvillimi i ekonomisė sė Fujianit ėshtė mė i ngadalshėm. Nė vitin 2005, vėllimi i prodhimit tė pėrgjithshėm tė provincės Guangdong arriti nė mė shumė se 2 trilionė e 100 miliardė juanė, ndėrsa i Fujianit vetėm pak mbi 650 miliardė juanė. Pėrveē kėsaj, investimet e biznesmenėve tajvanezė nė Fujian ishin mė tė pakta nė krahasim me provincėn Guangdong.
Kryetari i Akademisė sė Shkencave Shoqėrore tė Provincės Fujian, z. Yan Zheng, tha se mė parė, Fujiani ka thithur shumė investime tė biznesmenėve tajvanezė, duke u mbėshtetur te marrėdhėniet ndėrmjet tė afėrmve. Por, kjo nuk kėnaq kėrkesėn e zhvillimit tė ekonomisė.
"Fujiani ėshtė provinca mė e afėrt me Tajvanin. Pėr shkak tė pengimit tė autoriteteve tajvaneze, mallrat nuk mund tė transportohen drejtpėrdrejt nga bregu lindor i ngushticės sė Tajvanit, duke shtuar kėshtu koston e biznesit. Atėherė, biznesmenėt tajvanezė kėrkuan njė pikė tė re pėr investime, Guangdong, sepse provinca Guangdong ka krijuar njė mjedis shumė tė mirė pėr investimet e Hong-Kongut dhe tė Makaos nė deltėn e lumit Zhujiang. Por nė fund tė viteve '90, biznesmenėt dhe disa shoqėri tė mėdha tė Tajvanit shfaqėn interes shumė tė madh pėr Shangain, kryeqendrėn ekonomike tė Kinės".
Zoti Yan Zheng tha se shpėrndarja e industrive dhe ngadalėsimi i ndėrtimit tė infrastrukturės kanė penguar zhvillimin ekonomik tė Fujianit. Nė pėrmirėsimin e mjedisit tė investimeve nė krahina tė ndryshme tė Kinės, kėto mungesa janė shumė tė dukshme.
Zhvillimi i bregut perėndimor tė ngushticės sė Tajvanit u pranua nė planin e zhvillimit ekonomik e shoqėror tė Kinės gjatė 5 vjetėve tė ardhshėm, gjė qė i solli Fujianit njė rast shumė tė mirė. Tani, Fujiani po shpejton ndėrtimin e porteve nė bregun perėndimor tė ngushticės sė Tajvanit, duke u mbėshtetur te ekonomia portuale pėr nxitjen e zhvillimit tė shpejtė tė ekonomisė sė bregut perėndimor tė ngushticės sė Tajvanit. Fujiani ka njė vijė bregdetare prej mė shumė se 3300 kilometrash, duke zėnė kėshtu vendin e dytė nė Kinė. Ngushtica e Tajvanit ėshtė njė nga rrugėt e arta ndėrkombėtare tė transportit tė mallrave nė botė. Tani, po ndėrtohen nė bregdetin e Fujianit skelat me thellėsi tė madhe nėn ujė. Gjatė 5 vjetėve tė ardhshėm, administrata e provincės Fujian do tė investojė mbi 29 miliardė juanė nė ndėrtimin e porteve. Deri nė vitin 2010, sasia vjetore e ngarkim-shkarkimit tė mallrave nė portet e tė gjithė provincės do tė arrijė nė mbi 300 milionė tonė.
Duke folur pėr tė mirėn e zhvillimit tė industrisė afėr porteve, njė pėrgjegjės i sektorit tė administrimit tė porteve, z. Cai Fuyong, i tha gazetarit:
"Njerėzit e dinė se, pėr sa i pėrket ndėrmarrjes, pėrveē kostos sė lėndėve tė para dhe tė tjerave, mė e rėndėsishmja ėshtė kostoja e logjistikės, ndėrsa kostoja e transportit ujor ėshtė mė e ulėt. Ndėrtimi i industrisė afėr porteve mund tė pakėsojė shpenzimet e transportit tė mallrave. Prandaj ne duhet tė ndėrtojmė njė bazė industriale dhe bazė tregtare e tė pėrpunimit".
Pėrmirėsimi i porteve dhe i infrastrukturės ka tėrhequr ndėrmarrjet e shumta me investime tajvaneze. Tani, shumė industri tė teknologjisė sė lartė dhe tė re janė vendosur nė Fujian. Disa biznesmenė tajvanezė filluan ndėrtimin e bazės sė prodhimit nė zonėn e shfrytėzimit tė teknologjisė sė lartė dhe tė re. Investimet e pėrgjithshme do tė arrijnė nė 500 milionė juanė.
Pėrveē industrisė sė teknologjisė sė lartė dhe tė re, edhe kushtet klimatike tė Fujianit janė shumė tė afėrta me tė Tajvanit, duke tėrhequr gjithashtu shumė biznesmenė tajvanezė pėr investime nė bujqėsinė vendore. Duke hyrė nė zonėn e krijimtarisė tė fshatarėve tajvanezė qė ndodhet nė distriktin Zhangpu tė pjesės jugore tė Fujianit, kudo sheh bimė dhe lule tė ndryshme. Biznesmeni tajvanez, z. Xu Ciyan ka krijuar njė shoqėri tė mbjelljes dhe tė shitjes sė luleve lanhua. Sipėrfaqja e mbjellė ėshtė 14 mijė metra katrorė, nga 3 mijė metra katrorė qė ishte mė parė. Zoti Xu u shpreh se lulja lanhua e tij ėshtė shitur shumė mirė nė tregun e Evropės. Ai tha gjithashtu:
"Zhvillimi i industrisė bujqėsore tė Tajvanit ka hyrė nė fazėn e shkencės dhe tė teknologjisė sė lartė, ndėrsa pjesa kontinentale ka qėndruar nė fazėn tradicionale. Nė qoftė se nuk ngrihet vėllimi i prodhimit, as fitimi nuk do tė shtohet. Prandaj importimi i shkencės dhe i teknologjisė sė lartė tė Tajvanit dhe zhvillimi i pėrpunimit tė produkteve bujqėsore do t'u sjellė fshatarėve vendorė fitime tė mėdha".
Provinca Fujian, qė ndodhet midis deltės sė lumit Jance me ekonominė mė tė zhvilluar nė Kinė, dhe deltės sė lumit Zhujiang e nė bregun perėndimor tė ngushticės sė Tajvanit, po gjen aktivisht mundėsi pėr rigjallėrimin ekonomik.
|