dėgjoni
Qu Yuan, politikan i shquar dhe poet patriot kinez i lashtėsisė, me tė cilin do t'ju njohim nė rubrikėn e sotme, me virtytet e tij tė larta patriotike u bė njė shembull pėr intelektualėt kinezė tė kohės sė lashtė.
Ai jetoi para 2300 vjetėve, gjatė periudhės sė Shteteve Ndėrluftuese nė historinė kineze, kur pushteti qendror i dinastisė Zhou kishte mbetur sa pėr sy e faqe dhe principatat e saj luftonin pėr vite me radhė kundėr njėra tjetrės pėr tė vendosur hegjemoninė. Nė atė periudhė, shtetet Ēin, Ēi dhe Ēu ishin mė tė fuqishmet nga tė gjitha principatat. Qu Yuan, qė ishte njė nga pasardhėsit e mbretit tė mėparshėm tė shtetit Ēu, ishte i talentuar dhe me njohuri tė gjera, kishte ideal dhe largpamėsi dhe u bė ministėr i besuar i mbretit tė atėhershėm, Huaivang.
Pėr tė realizuar kauzėn e shtetit Ēu pėr ribashkimin e vendit, duke marrė parasysh realitetin e turbullirave tė luftės midis principatave tė ndryshme, Qu Yuan parashtroi tezat pėr reformėn brenda shtetit Ēu dhe pėr aleancėn me shtetin Ēi nė luftėn kundėr shtetit Ēin. Tezat e tij dhanė rezultate tė dukshme, mirėpo, meqenėse u prekėn interesat e shtresave tė larta sunduese, konkubina e mbretit Huaivang, nė bashkėpunim me disa ministra djallėzorė, i vunė atij bėrrylin dhe i mngritėn grackėn, e si rrjedhim, mbreti mediokėr Huaivang e internoi Qu Yuan nė njė zonė tė largėt. Pėr shkak se aleanca Ēi-Ēu u minua, mbreti Huaivang pėsoi disfatė nė luftėn kundėr shtetit Ēin dhe vdiq jashtė shtetit tė tij. Pasi biri i tij, Xiangvang, trashėgoi fronin e internoi Qu Yuanin nė njė zonė akoma mė tė largėt.
Nė vitin 278 para erės sė re, trupat ushtarake tė shtetit Ēin pushtuan kryeqytetin e shtetit Ēu. Kur mori vesh lajmin pėr zhdukjen e shtetit tė tij, Qu Yuan, qė ishte i internuar prej kohėsh, u hidhėrua pa masė. Duke qenė tepėr i dėshpėruar, ai erdhi me flokė tė ngatėrruar te lumi Miluo dhe mbyti veten duke mbajtur nė prehėr njė gur tė madh.
Qu Yuan ishte i pari poet i madh romantik nė historinė e letėrsisė kineze, qė filloi i pari romantizmin nė krijimtarinė poetike nė Kinė. Pikėrisht gjatė viteve kur ishte i internuar, ai krijoi veprat e tij tė shkėlqyeshme "Lisao" qė do tė thotė "Trishtimi i tė internuarit", "Tianven" qė do tė thotė "I bėj pyetje perėndisė", "Gjiuge" qė do tė thotė "Kėnga e moralit nė nėntė drejtime" dhe vepra tė tjera. Brezat e mėvonshėm i pėrmblodhėn veprat e tij nė librin "Ēu Ci " qė do tė thotė "Vėllimet poetike tė shtetit Ēu".
Sipas gojėdhėnave, Qu Yuan u vetėmbyt nė lumin Miluo nė ditėn e 5-tė tė muajit tė 5-tė sipas kalendarit tradicional kinez qė quhet "kalendari hėnor" ose "kalendari bujqėsor". Me tė marrė vesh lajmin pėr mbytjen e Qu Yuanit, peshkatarėt dhe banorėt u mblodhėn nė breg dhe u munduan pėr ta nxjerrė trupin e tij, duke hedhur nė lumė vezė tė ziera dhe oriz tė mbledhur shuk me gjethe bambuje, me qėllim qė peshqit tė mos e kafshonin trupin e tij. Duke filluar nga ajo ditė, dita e 5-tė e muajit tė 5-tė u bė njė festė tradicionale kineze, qė quhet "Festa e varkave tė dragonjve". Nė vitin 1953, Kėshilli Botėror i Paqes e pėrfshiu emrin e Qu Yuanit nė listėn e "Katėr figurave tė famshme tė kulturės". (Zheng)
|