dėgjoni
Mengci, ideolog kinez i kohės sė lashtė, me tė cilin po ju njohim nė rubrikėn e sotme, qe njė figurė tjetėr e rėndėsishme e konfucizmit. Ai trashėgoi doktrinat e Konfucit dhe parashtroi njė sistem tė plotė ideologjik, qė ushtroi njė ndikim shumė tė madh mbi ideologjinė e brezave tė mėvonshėm, prandaj u quajt "Plaku i dytė i urtė", pas Konfucit.
Mengci lindi nė vitin 372 para erės sė re nė shtetin Zou (Zouēeng i provincės Shandong tė sotme). Emri i tij i vėrtetė ishte Meng Ke, por brezat e mėvonshėm e quajtėn atė me respekt "Mengci", qė do tė thoshte "Fisniku Meng". Ai jetoi nė periudhėn e Shteteve Ndėrluftuese nė historinė kineze, kur principatat e dinastisė Zhou luftonin ashpėr me njėri tjetrin pėr tė vendosur hegjemoni dhe, nė qarqet e intelektualėve, ishte krijuar njė gjendje e "konkurrimit tė njėqind shkollave".
Ai trashėgoi tezėn e Konfucit mbi "administrimin e vendit me anėn e moralit" dhe e zhvilloi atė nė shkallėn e "doktrinės sė dashamirėsisė", qė u bė thelbi i mendimeve tė tij politike. Nga njėra anė, ai dalloi me rigorozitet pozitat klasore tė sundimtarėve dhe tė sunduarve, shprehu mendimin se "Ata tė punės mendore drejtojnė tė tjerėt, kurse ata tė punės fizike drejtohen nga tė tjerėt" dhe projektoi njė kompleks rendi tė hierarkisė pėr caktimin e pozitave tė njerėzve, qė nga monarku e deri te banorėt e thjeshtė; nga ana tjetėr, ai i quante me metaforė marrėdhėniet midis sundimtarėve dhe tė sunduarve si marrėdhėniet midis prindėrve dhe fėmijėve dhe propozonte qė sundimtarėt tė kujdeseshin si prindėrit pėr vėshtirėsitė dhe vuajtjet e popullit dhe populli t'u afroheshin dhe t'u shėrbenin sundimtarėve ashtu siē fėmijėt sillen me prindėrit.
Mengci parashtroi tezėn se "Nė fillim tė jetės sė njė njeriu, natyra e tij ėshtė mirėdashėse" dhe shprehu mendimin se natyra e tė gjithė njerėzve ėshtė e njėllojtė, i drejtohet dashamirėsisė dhe i shmanget djallėzisė, megjithėse ekzistojnė ndryshimet nė punė dhe dallimet klasore midis anėtarėve tė shoqėrisė.
Nė bazė tė pėrvojės sė nxjerrė nga praktika e periudhės sė Shteteve Ndėrluftuese, Mengci bėri bilancin e ligjeve tė stabilitetit ose rrėmujave, tė lulėzimit ose rėnies sė shteteve tė asaj periudhe dhe parashtroi tezėn e tij tė famshme me karakter demokracie: "Populli ėshtė i shtrenjtė, shteti ėshtė pas tij, monarku ėshtė i papeshė".
Ai e lidhi ngushtė etikėn me politikėn dhe vuri nė dukje se brumosja e njerėzve me moral ėshtė baza e stabilitetit dhe zhvillimit tė vendit. Ai ishte i mendimit se ēdo shtresė e njė shoqėrie ka normat e veta tė moralit, por nė kohėn kur ēdo anėtar i shoqėrisė i kufizon fjalėt dhe veprimet brenda normave tė moralit, kjo shoqėri me siguri do tė jetė e rregullt.
Mengci tregoi plotėsisht karakteristikat e natyrės sė tij. Ai nėnvleftėsonte sundimtarėt, pėrbuzte ata qė luanin me pushtetin dhe pasurinė, shpresonte se gjendja e turbullt e asaj kohe do tė ndryshonte dhe populli do tė dilte nga katastrofat. Nė lidhjet e tij me monrkėt e shteteve tė ndryshme, ai ruante karakterin e tij tė drejtėsisė dhe tė guximit pėr kritikė.
Nė vitet e pleqėrisė sė tij, Mengci u tėrhoq nga veprimtaria politike dhe u mor me mėsimdhėnie. Ai, sė bashku me nxėnėsit e tij, shkruan librin "Mengci", ku u shėnuan fjalėt e Mengcit dhe polemikat qė bėri ai me personat pėrfaqėsues tė sekteve tė tjera akademike. Gjatė 24 shekujve, ky libėr, qė pasqyroi meritat e tij nė trashėgimin dhe zhvillimin e konfucizmit, demonstroi fuqinė e tij tėrheqėse dhe u vlerėsua lart si njė vepėr klasike konfuciste. (Zheng)
|