v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2006-07-20 17:55:25    
Njė tufė melodish e kėngėsh tibetiane

cri

dėgjoni

Kombėsia tibetiane, qė ėshtė njė nga 56 kombėsitė e Kinės, ka njė popullsi mbi 4 milionė banorė dhe ėshtė e pėrqendruar kryesisht nė rrafshnaltėn Ēinhaj-Tibet tė Kinės jugperėndimore. Kjo kombėsi ėshtė njė kombėsi shumė punėtore dhe ėshtė e aftė nė tė kėnduar dhe nė tė vallėzuar. Ajo ka trashėgimi tė pasura kulturore, si nė letėrsi, poezi, muzikė, koreografi, skulpturė, pikturė, arkitekturė etj. Sidomos kėngėt e saj popullore janė shumė tė bukura. Nė programin e sotėm ju ftoj tė shijoni disa melodi tė pėrpunuara mbėshtetur nė kėngėt popullore tibetiane, qė ju t'i afroheni popullit tibetian nėpėrmjet muzikės.

Melodia qė po dėgjoni ėshtė njė melodi e interpretuar me instrumentin popullor kinez Erhu, e pėrpunuar nė bazė tė kėngės popullore tibetiane "Nė Pekin ka njė diell tė artė". Besoj se kjo melodi e bukur ju ka sjellė nė rrafshnaltėn me dėborė, nė gjirin e banorėve mikpritės tibetianė. Kėnga "Nė Pekin ka njė diell tė artė" ėshtė e pėrhapur shumė nė Kinė. Kompozitori e pėrpunoi atė duke e shndėrruar nė kėtė melodi tė gėzueshme, duke shprehur gėzimin e banorėve tibetianė qė janė bėrė zotė tė vendit pas shpalljes sė Republikės Popullore tė Kinės nė vitin 1949.

Mė poshtė ju ftoj tė dėgjoni melodinė "Emalinji", e pėrpunuar duke u mbėshtetur nė kėngėn popullore tibetiane dhe melodinė e valles Duixie. "Duixie" ėshtė njė formė e valles popullore nė Tibet. Mbrėmjeve tė pranverės, burra e gra, pleq e fėmijė tė kombėsisė tibetiane kėrcejnė nė njė rreth tė madh duke kėnduar. Kėrcimi i tyre ėshtė entuziast dhe kėngėt e tyre janė krenare. Nė melodinė "Emalinji" pėrshkruhet pikėrisht pamja e kėrcimit tė hareshėm tė banorėve tibetianė. Nė gjuhėn tibetiane "Emalinji" do tė thotė "Hej, dėgjoni!" Le ta dėgjojmė kėtė melodi sė bashku.  

Kombėsia tibetiane ka shumė festa tė vetat, si Viti i Ri sipas kalendarit tibetian, festa Vanguo, festa Xueduen etj. Pas festės sė Vitit tė Ri, festa qė kremtohet mė shumė nė Tibet ėshtė festa Vanguo. Nė gjuhėn tibetiane "vanguo" do tė thotė "rrotullime nė ara", me anė tė tė cilave banorėt tibetianė urojnė korrje tė bollshme tė kulturave bujqėsore. Le tė dėgjojmė tani kėngėn "Festa Vanguo".

Vallja Xuezi ėshtė njė valle e cila kėrcehet shpesh nga banorėt tibetianė. Nė fund tė kėtij programi muzikor, tė dashur dėgjues, ju ftoj tė shijoni melodinė orkestrale, tė pėrpunuar mbėshtetur nė kėngėn popullore tibetiane "Vallja Xuezi".

Tė dashur lexues, shijuat njė tufė melodish e kėngėsh tė kombėsisė tibetiane. ( Drita-Daming )