dėgjoni
Mė 1 korrik, u vu nė provė hekurudha Qinghai-Tebet, qė ėshtė hekurudha mė e lartė mbi nivelin e detit. Meqenėse kushtet gjeologjike tė kėtushme janė shumė tė vėshtira, disa ekspertė tė huaj thonin dikur se ishte e pamundur tė ndėrtohej njė hekurudhė nė rrafshnaltėn Qinghai-Tibet. Por ndėrtuesit kinezė, duke kapėrcyer vėshtirėsitė e shumta, ndėrtuan nė kėtė "Ēati tė Botės" njė hekurudhė, qė populli e quan "Rrugėn Qiellore ".
Sektori Golmu-Lhasa i hekurudhės Qinghai-Tibet, qė sapo u inaugurua, ka njė gjatėsi prej 1142 kilometrash dhe rreth gjysma e tij pėrshkon zonat me "dheun e ngrirė", qė do tė thotė shkėmbinjtė dhe dheun me akull gjithmonė me temperaturė nėn zero. Nė gjendjen e ngrirė, vėllimi i tyre mund tė fryhen, kurse nė verė, vėllimi i tyre mund tė zvogėlohet.
Dheu i ngrirė pėrbėn njė problem botėror. Tė dhėnat e njė ankete tė bėrė nė vitin 1994 nė Rusi vėrtetojnė se 27.5% i hekurudhės sė dytė tė Siberisė, tė ndėrtuar nė vitet 70 tė shekullit tė 20-tė, ndikohet nga dheu i ngrirė. Nė pėrgjithėsi, kur kalojnė nė zonat me dheun e ngrirė, trenat ecin vetėm 50 kilometra nė orė. Rusia, Kanadaja dhe vendet e tjera, qė kanė problemin e dheut tė ngrirė, ndodhen nė gjerėsinė e lartė gjeografike, prandaj gjendja e dheut tė ngrirė nė to ėshtė relativisht e qėndrueshme, kurse dheu i ngrirė nė zonat qė pėrshkon hekurudha Qinghai-Tibet, ėshtė tepėr i ndėrlikuar dhe specifik, sepse kėto zona ndodhen nė njė gjerėsi tė ulėt gjeografike, nė lartėsi tė madhe mbi nivelin e detit, rrezet e diellit janė tepėr tė forta dhe struktura e rrafshnaltės Qinghai-Tibet lėviz shumė dendur.
Atėherė, si u zgjidh ky problem i vėshtirė gjatė ndėrtimit tė hekurudhės Qinghai-Tibet? Ndėrtuesit kinezė bėnė njė shtresė 1 metėr tė trashė me gurė tė thyer midis sipėrfaqes sė tokės dhe dhuet tė ngrirė. Personeli inxhiniero-teknik e quajti atė "Kondicionerin e thjeshtė". Inxhinieri i lartė i Korporatės Hekurudhore Kineze, zoti Lin Lansheng tha se ky "kondicioner i thjeshtė" ėshtė nė fakt njė lloj bazė e hekurudhės.
"E bėmė shtresėn me gurė tė thyer pėr tė ndaluar nė verė konveksionin e ajrit tė ngrohtė me atė tė ftohtė nė dheun e ngrirė. Nė verė, ajri i ngrohtė, qė futet nė kėtė shtresė, nuk bėn konveksion me atė tė ftohtė qė ėshtė poshtė, sepse ajri i ngrohtė shkon gjithmonė sipėr. Nė kėtė mėnyrė, ruhet edhe nė verė temperatura e ulėt e dheut tė ngrirė poshtė."
Zoti Lin tha se kėtė metodė tė ndėrtimit tė bazės sė hekurudhės nė zonat me dheun e ngrirė ata e zbuluan rastėsisht gjatė hulumtimeve shkencore. Njė ditė nė verė, njė punonjės i hulumtimeve shkencore hapi rastėsisht njė grumbull gurė tė thyer dhe gjeti akull dhe borė poshtė grumbullit, ndėrsa dheu pėrreth ishte shumė i nxehtė. Ata e shfrytėzuan kėtė zbulim tė rastit nė punimet pėr ndėrtimin e bazės sė hekurudhės nė zonat me dheun e ngrirė dhe dolėn me sukses. Meqenėse kostoja e ndėrtimit me kėtė metodė ėshtė e ulėt, 110 kilometra bazė e hekurudhės ėshtė ndėrtuar me kėtė metodė.
Njė metodė tjetėr e mirė e zgjidhjes sė problemit tė ruajtjes sė temperaturės sė ulėt tė dheut tė ngrirė ėshtė zėvendėsimi i udhės me ura. Kur udhėtonim nėpėr hekurudhėn Qinghai-Tibet, urat na lanė mbresa shumė tė thella. Gjatėsia e urave tė hekurudhės Qinghai-Tibet, e marrė sė bashku, arrin nė 150 kilometra. Ėshtė hera e parė nė botė qė u ndėrtuan kaq shumė ura nė njė hekurudhė. Lidhur me kėtė, zoti Lin tha:
"Shtyllat mė tė gjata tė urave tona arrin nė 30 metra dhe thellohen deri nė shtresėn e dheut tė ngrirė gjithmonė. Kėshtu, fryerja e dheut tė ngrirė pothuajse nuk ndikon mbi bazėn e hekurudhės."
Gjatė ndėrtimit tė hekurudhės Qinghai-Tibet, krahas zgjidhjes sė problemit tė dheut tė ngrirė, ndėrtuesit kishin pėr tė pėrballuar edhe mjedisin e ashpėr natyror. Njė problem i vėshtirė, qė kėrkonte zgjidhje me ngut, ka qenė garantimi i shėndetit tė punonjėsve. Temperatura minimale nė kantieret e ndėrtimit tė kėsaj hekurudhe ka qenė 45 gradė nėn zero Celsius dhe nė ēdo vit ka pasur 100-160 ditė me erė tė fortė. Aq mė tepėr, mungesa e oksigjenit nė rrafshnaltėn Qinghai-Tibet ka qenė njė problem i madh. Nė tunelin e malit Fenghuo tė hekurudhės Qinghai-Tibet, qė ėshtė tuneli mė i lartė mbi nivelin e detit nė gjithė botėn, vėllimi i oksigjenit ka qenė sa 50% i vėllimit tė oksigjenit nė fushė. Mungesa e oksigjenit ka qenė njė nga faktorėt qė mund tė pengonin zhvillimin e punimeve dhe ka shqetėsuar mė tepėr ndėrtuesit tanė.
Nė fillim, pėr tė zgjidhur problemin e oksigjenit, secili prej punėtorėve merrte nė shpinė njė pompė oksigjeni. Por pesha e madhe e pompave konsumonte kot forcėn fizike tė punėtorėve, prandaj ata i zėvendėsuan pompat me dy stacione oksigjeni nė tė dy anėt e tunelit tė malit Fenghuo, tė cilat furnizonin me oksigjen nė tė 24 orėt. Dhe kjo gjė plotėsoi zbrazėtinė e teknikės sė funizimit me oksigjen nė lartėsi tė madhe mbi nivelin e detit. (Zheng)
|