dėgjoni
Libri "Arti ushtarak i Suncit" ka qenė vepra mė e madhe mbi teorinė ushtarake nė Kinė nė lashtėsi dhe ėshtė bėrė sot njė nga veprat kineze mė me ndikim dhe tė pėrhapura gjerėsisht nė botė. Sunci, autori i tij, quhet me respekt nga strategėt kinezė dhe tė huaj tė kohės sė lashtė dhe tė kohės sonė si "Paraardhėsi i ushtarakėve".
Sunci, emri i vėrtetė i tė cilit ka qenė Sun Vu, jetoi nė shekullin 6 para erės sė re, nė periudhėn e Pranverės dhe Vjeshtės, kur dinastia Zhou po binte nga dita nė ditė dhe principatat e saj vazhdonin luftėrat pėr rritjen e forave tė veta. Gjatė 240 vjetėve tė periudhės sė Pranverės dhe Vjeshtės, ndodhėn mbi 480 konflikte tė mėdha dhe tė vogla tė armatosura. Nė kohėn e rinisė, Sunci mori pjesė nė luftimet e ushtrisė sė shtetit Vu. Pasi u plagos nė fushėn e betejės, ai u lirua nga ushtria, u vendos nė malėsi dhe u dha pas shkrimit. Luftėrat midis shteteve tė ndryshme i dhanė atij materiale tė mjaftueshme. Pasi e pėrfundoi me sukses sė shkruari, libri i tij "Arti ushtarak i Suncit" iu rekomandua mbretit tė shtetit Vu, i cili kishte ndėr mend tė ndėshkonte ushtarakisht shtetin e fuqishėm Ēu, por nuk guxonte, sepse i mungonte njė njeri i talentuar qė mund tė komandonte ushtrinė e tij.
Mbreti i shtetit Vu e vlerėsoi lart librin "Arti ushtarak i Suncit" dhe, pėr tė provuar aftėsinė drejtuese tė Suncit, iu lut atij tė stėrviste gratė dhe vajzat e oborrit mbretėror. Sunci e pranoi dhe, gjatė stėrvitjes, vrau njė konkubinė tė mbretit, e cila u tall me disiplinėn ushtrarake. Mbreti i shtetit Vu ndjeu dhembje tė madhe nė zemėr pėr humbjen e njė konkubine qė e donte shumė, por megjithatė e emėroi Suncin gjeneral tė lartė tė ushtrisė sė tij.
Nė vitin 506 para erės sė re, shteti Vu filloi luftėn kundėr shtetit Ēu. Tė komanduar nga Sunci, 30 mijė ushtarė tė shtetit Vu shpartalluan 200 mijė ushtarė tė shtetit Ēu, gjė qė tronditi edhe shtetet e tjera. Gjatė mbi 20 vjetėve tė mėvonshėm, tė ndihmuar nga Sunci, mbretėrit e dy brezave tė shtetit Vu korrėn fitore tė njėpasnjėshme mbi shtetet e tjera. Por gjėja, qė e bėri Suncin njė figurė tė famshme pėr 2600 vjet, nuk kanė qenė meritat e tij nė luftė, por libri i tij ushtarak "Arti ushtarak i Suncit", qė ėshtė njė vepėr e pavdekshme.
Libri "Arti ushtarak i Suncit" konsiderohet si vepra mė e hershme nė botė mbi teorinė ushtarake dhe quhet me nderim si "libri i parė ushtarak i lashtėsisė nė botė" dhe "kodi i shenjtė i shkencės ushtarake", sepse ky libėr u botua 2300 vjet mė parė se libri i autorit evropian Klausevits me titull "Pėr luftėn".
"Arti ushtarak i Suncit", qė ėshtė njė libėr me 6000 fjalė, ndahet nė 13 kapituj. Ēdo kapitull ka njė temė dhe pėrmban njė sėrė taktikash dhe shembujsh. Ky libėr me mendime tė thella filozofike dhe taktika tė shumta ka ushtruar dhe ushtron ndikim nė fushėn e mendimeve strategjike tė botės.
Libri "Arti ushtarak i Suncit" ėshtė pėrkthyer nė 29 gjuhė dhe ėshtė botuar nė mijėra versione nė botė. Akademitė ushtarake tė disa vendeve e kanė pėrfshirė kėtė libėr ndėr lėndėt mėsimore. Mendimet e shtjelluara nė kėtė libėr zbatohen edhe nė fushat politike dhe ekonomike. Shumė sipėrmarrės dhe biznesmenė kinezė dhe tė huaj i zbatojnė mendimet e Suncit nė administrimin e ndėrmarrjeve dhe nė shitjen e mallrave nė treg, duke arritur efektivitet pozitiv nė "pėrdorimin e librit ushtarak nė fushėn tregtare". (Zheng)
|