dėgjoni
Para 2500 vjetėve, nė periudhėn e Pranverės dhe Vjeshtės nė historinė kineze, kur vazhdonin pėr vite me radhė luftėra midis principatave tė dinastisė Zhou, dijetarėt qė pėrfaqėsonin interesat e klasave dhe shtresave tė ndryshme shoqėrore ishin ndarė nė sekte tė shumta, si rrjedhim, ishte krijuar njė gjendje e "konkurrimit tė njėqind shkollave" nė fushėn ideologjike. Njėri prej dijetarėve tė atėhershėm ishte edhe Laoci, ideolog dhe filozof qė gėzonte famė qysh asokohe.
Laoci lindi nė shtetin Ēu, njė nga principatat e dinastisė Zhou. Ai e quante veten "Lao Dan", qė do tė thoshte "Plaku me veshė tė mėdhenj", por emri i tij i vėrtetė ishte Li Er. Brezat e mėvonshėm e quajtėn atė me respekt "Laoci", qė do tė thotė "Fisniku Veteran". Nė materialet historike thuhet se Laoci ishte njeri shtatgjatė, me veshė dhe sy tė mėdhenj, me ballė tė gjerė dhe me buzė tė trasha. Ai punoi pėr njė kohė tė gjatė nė oborrin mbretėror pėr klasifikimin e dokumenteve zyrtare dhe kjo punė i dha atij rastin tė lexonte njė numėr tė madh librash dhe tė pėrvetėsonte njohuri tė gjera. Ai me njohuritė e tij tė gjithanshme gėzonte famė tė madhe. Prandaj, Konfuci, qė ishte ideolog tjetėr i atėhershėm dhe qė ushqente respekt tė madh pėr Laocin, i bėri vizitė dhe e pyeti atė pėr ēėshtjet e riteve.
Mė vonė, pėr shkak tė turbullirave politike nė oborrin mbretėror tė dinastisė Zhou, humbėn njė sasi e madhe librash dhe dokumentesh klasike dhe, pėr kėtė arsye, Laoci mbeti pa punė dhe u detyrua tė largohej. Ai vendosi tė jetonte i veēuar dhe i fshehur nė njė zonė malore dhe mori rrugėn hipur mbi njė lopė. Rrugės, kur ai po kalonte pranė njė kalaje, njė zyrtar qė ndodhej atje pėr mbrojtjen e kalasė, e njohu atė dhe iu lut qė tė shkruante diēka dhe t'ja linte atij pėr kujtim. Duke plotėsuar dėshirėn e atij zyrtari, Laoci shkroi njė libėr, qė mbeti njė vepėr e famshme dhe qė u trashėgua brez pas brezi.
Brezat e mėvonshėm i vunė librit tė Laocit tituj tė ndryshėm, si "5000 fjalė tė Laocit", "Laoci" ose "Libri mbi moralin". Ky libėr pėrmban mendime tė materializmit naiv dhe ėshtė bėrė njė nga trashėgimitė e rėndėsishme tė kulturės sė lashtė kineze. Nė librin e tij, Laoci shtjelloi me hollėsi "Tao", qė do tė thotė "princip". Ai shkruante se njeriu aktivizohet nė pėrputhje me ligjet e tokės; toka aktivizohet nė pėrputhje me ligjet e qiellit; qielli aktivizohet nė pėrputhje me Taon, kurse Tao aktivizohet nė pėrputhje me ligjet e natyrės, prandaj Tao ėshtė rrėnjė e gjithēkaje. Ai shkruante gjithashtu se tė gjitha gjerat nė botė nuk ekzistojnė tė veēuara, por ekzistojnė duke u mbėshtetur te njėra tjetra dhe duke u shndėrruar drejt njėra tjetrės. Pėr shembull, Lumturia dhe fatkeqėsia shndėrrohen drejt njėra tjetrės, sepse fatkeqėsia pėrmban nė vetvete faktorė tė lumturisė dhe brenda lumturisė rriten filizat e fatkeqėsisė.
Laoci, me veprėn e tij "Libri mbi moralin", krijoi zanafillėn e mendimeve filozofike kineze tė kohės sė lashtė. Krahas pėrhapjes sė pandėrperė tė influencės sė veprės sė tij, edhe emri i Laocit u shenjtėrua gradualisht. Nė vitin 142 tė erės sė re, nė kohėn e dinastisė Han Lindor, lindi nė Kinė njė lloj fe me emrin Taoizmi dhe themeluesit e saj e caktuan "Librin mbi moralin" si njė nga 3 veprat klasike tė taoizmit, e ngritėn Laocin nė pozitėn e "stėrgjyshit" tė Taoizmit dhe e quajtėn atė "Taishang Laojun", qė do tė thoshte "Fisniku mė i lartė veteran". Nė kohėn moderne, doktrinat e Laocit janė pėrhapur edhe nė vendet perėndimore dhe deri ani, vepra e Laocit "Libri mbi moralin" ėshtė pėrkthyer nė mbi 40 redaktime tė gjuhės angleze. (Zheng)
|