dėgjoni
Korrespondentja e Radios sė Jashtme tė Kinės njoftoi se mė 28 qershor, u zhvillua nė Pekin forumi "Lojėrat Olimpike dhe filmi". Ky forum ėshtė njė nga aktivitetet e "Javės Ndėrkombėtare tė Fimave Sportivė tė Pekinit".
Tema kryesore e forumit ėshtė "Fimi kinez u kushton vėmendje Lojėrave Olimpike". 10 regjisorė tė famshėm kinezė dhe 200 studentė tė Universitetit tė Filmit tė Pekinit shkėmbyen mendime pėr gjendjen e zhvillimit tė filmave sportivė kinezė dhe zhvillimin e ardhshėm tė filmave sportivė.
Qysh nga vitet '50 tė shekullit tė kaluar, Kina ka xhiruar shumė filma sportivė, ndėr tė cilėt ka shumė vepra tė shquara si "Basketbollistja Nr. 5", "Syri i zi" etj.
Do tė zhvillohet nė Gulangyu Festivali i Pianos
Korrespondentja e Radios sė Jashtme tė Kinės njoftoi se nga 31 korriku deri mė 7 gusht tė kėtij viti, do tė zhvillohen nė Gulangyu tė qytetit Xiamen tė Kinės jugore Festivali i 3-tė i pianos dhe konkursi pankinez i pianos pėr fėmijė.
Siē bėhet e ditur, nė konkursin e pianos do tė marrin pjesė 168 fėmijė, numėr qė shėnon rekord tė ri historik.
Gulangyu ėshtė njė ishull me histori tė lashtė muzikore dhe quhet edhe "ishulli i muzikės". Nė vitin 2002, filloi tė zhvillohet Festivali i pianos i Gulangyut.
U hap ekspozita e veprave tė skulptorit kinez Wu Weishan
Korrespondentja e Radios sė Jashtme tė Kinės njoftoi se mė 4 korrik, u hap nė Galerinė e Arteve Figurative tė Kinės nė Pekin ekspozita e veprave tė skulptorit kinez Wu Weishan.
Nė kėtė ekspozitė janė vendosur mė se 80 vepra tė Wu Weishanit, shumica prej tė cilave janė skulptura tė personaliteteve tė famshme tė kulturės kineze si Konfuci etj.
44-vjeēari Wu Weishan ėshtė drejtor i Institutit tė aspirantėve tė arteve figurative tė Universitetit tė Nankinit. Ai ka krijuar afro 300 skulptura tė personaliteteve tė famshme tė kulturės kineze. Ai ėshtė njėkohėsisht edhe i vetmi artist aziatik nė Shoqatėn Mbretėrore tė Skulptorėve tė Anglisė.
Do tė botohet versioni i rishikuar i novelės "Xiongnu"
Gazeta kineze "Xinjingbao" njoftoi se do tė botohet sė shpejti versioni i rishikuar i novelės sė shkrimtarit kinez Gao Jianqun "Xiongnu".
Nė vitin 1993, u botua versioni i parė i novelės "Xiongnu" dhe u shitėn 1 milion kopje tė saj.
Xiongnu ishte njė nga kombėsitė endacake nė veri tė Kinės sė lashtė e cila krijoi shtetin e parė skllavopronar tė kombėsisė endacake. Shteti "Xiongnu" e njohu lulėzimin e vet nė shekullin e 3-tė para erės sonė dhe u rrėzua nė shekullin e parė. (Fani)
|