dėgjoni
Sa herė qė flasim pėr kulturėn tradicionale kineze, nuk mund tė lihet pa pwrmendur Konfuci. Nė vitet 70 tė shekullit tė fundit, njė shkencėtar amerikan, qė bėri njė listė tė 100 personave mė me influencė nė historinė e njerėzimit, e radhiti Konfucin nė vendin e 5-tė, pas Jesusit, Sakiamunit e dy tė tjerėve. Ndėrsa pėr ne kinezėt, ndoshta Konfuci me influencėn e tij duhet tė radhitet nė vendin e parė, sepse ēdo kinez wshtw i ndikuar pak a shumė nga doktrinat e tij.
Gjatė 2500 vjetėve, ndikimi i doktrinave konfuciste nė Kinė ka gjetur shprehjen e tij jo vetėm nė fushat politike dhe kulturore, por edhe nė mėnyrat e tė menduarit dhe tė vepruarit tė ēdo kinezi. Disa shkencėtarė tė huaj e konsiderojnė konfucizmin si doktrina fetare, por nė fakt konfucizmi ka qenė njė nga sektet e shumta akademike kineze nė kohėn e lashtė dhe doktrinat e tij kanė qenė doktrina filozofike dhe jo fetare. Nė shoqėrinė feudale kineze, qė zgjati mijėra vjet, doktrinat e Konfucit u respektuan si ide ortodokse dhe zunė pozitėn drejtuese nė Kinė. Ato ushtruan njė ndikim tė thellė jo vetėm mbi kulturėn kineze, por edhe mbi kulturėn e disa vendeve aziatike. Ato ushtrojnė ndikim nė botė edhe sot, ngado nė globin tokėsor ku gjenden kinezė dhe emigrantė kinezė.
Konfuci, qė lindi nė vitin 551 para erės sė re dhe vdiq nė vitin 479 para erės sė re, ka qenė njė figurė nė tė njėjtėn epokė me filozofin e famshėm tė Greqisė sė lashtė Sokrati. Konfucit i vdiq babai kur ai ishte 3 vjeē dhe ai me nėnėn u shpwrngulwn nė Qyfu tė provincės Shandong tė sotme tė Kinės Lindore. Emri i vėrtetė i Konfucit ishte Kong Qiu, por brezat e mėvonshėm e qujtėn atė Konfuci, qė do tė thoshte "Dijetari Fisnik Kong".
Konfuci jetoi nė periudhėn e Pranverės dhe Vjeshtės nė historinė kineze, kur ishte thyer struktura unike shtetėrore e mbretėrisė sė mėparshme kineze dhe principatat e dinastisė Zhou kishin filluar luftėra pėr shtrirjen e territoreve tė veta. Konfuci jetoi nė shtetin Lu, qė ishte shteti me kulturėn mė tė zhvilluar. Konfuci ishte shumė i edukuar dhe me dije tė gjithanshme, por ai nuk kishte zėnė ndonjė pozitė zyrtare. Nė Kinėn e lashtė, vetėm aristokratėt kishin privilegj pėr shkollim, por Konfuci, qė u mor me arsim, theu atė privilegj tė aristokratėve. Ai pranonte nxėnės nga tė gjitha shtresat shoqėrore dhe nxėnėsit e tij nuk shpenzonin shumė nė mėsime, mjaftonte qė tė dorėzonin diēka si kuotizacion tė shkollės.
Nė shkullin e 2-tė para erės sė re, Kina u shndėrrua nė njė perandori unike dhe tė fuqishme, me pushtet tė centralizuar qendror. Sundimtarėt e atėhershėm vunė re se doktrinat e Konfucit ishin shumė tė pėrshtatshme pėr ruajtjen e stabilitetit tė shoqėrisė feudale, prandaj e caktuan konfucizmin si ide ortodokse drejtuese pėr tė gjithė vendin. Njė libėr, ku ishin pėrmbledhur fjalėt dhe dialogėt e Konfucit me nxėnėsit e tij, mori titullin "Analet e Konfucit" dhe filloi tė respektohej si njė libėr i shenjtė, ashtu si Bibla nė Perėndim.
Doktrinat e Konfucit kanė pėrmbajtje tė pasur dhe shumė gjėra ndėr to kanė vlerė tė lartė edhe sot. Shumė fjalė tė Konfucit, qė gjenden nė librin "Analet e Konfucit", pėrdoren edhe sot nė Kinė si aforizma. Pėr shembull, fjalėt e tij "Kur udhėtojmė tre veta, me siguri e gjej mėsuesin tim" pėrdoren shumė shpesh nga kinezėt nė tė folur dhe nė tė shkruar. Duke thėnė ato fjalė, ai e kishte parasysh se ēdo njeri ka anėn e tij tė fortė, prandaj njerėzit duhet tė mėsojnė nga njėri tjetri.(Zheng)
|