dėgjoni
Para 2500 vjetėve, gjatė periudhės sė Pranverės dhe Vjeshtės nė historinė kineze, pėr shkak se fuqia e dinastisė Zhou kishte rėnė shumė, principatat e saj kishin filluar tė bėnin pėr Krahas asaj, kishin dalė nė ato principata disa monarkė hegjemonė dhe njė numėr politikanėsh tė shquar. Njė nga politikanėt e famshėm tė asaj kohe ishte edhe Yeanci, qė do t'ju njohim nė rubrikėn e sotme.
Emri i vėrtetė i Yeancit ishte Yean Ying, por historianėt e mėvonshėm e quajtėn atė me respekt "Yeanci", qė do tė thoshte "Fisniku Yean". Siē pėrshkruhej nė materialet historike, Yeanci ishte shtatshkurtėr, me njė gjatėsi vetėm prej 140 centimetrash, por ishte shumė i talentuar dhe i menēur, me dije tė gjithanshme dhe plot me homor.
Gjatė gjithė jetės sė tij, Yeanci qėndroi pėr 55 vjet nė postin pėr tė ndihmuar monarkėt e 3 brezave tė shtetit Ēi, njė shtet qė gjendej nė provincėn Shandong tė sotme tė bregdetit lindor tė Kinės. Nė fillim tė periudhės sė Pranverės dhe Vjeshtės, shteti Ēi ishte bėrė njė shtet hegjemon, kurse nė vitet kur Yeanci ndodhej nė postin administrativ, nė shekullin e 6-tė para erės sė re, shteti Ēi kishte humbur prej kohėsh atė stil burrėror tė dikurshėm. Yeanci bėri tė gjitha pėrpjekjet pėr tė fuqizuar pėrsėri shtetin Ēi. Ndonėse pėrpjekjet e tij nuk mundėn ta pėrtėrinin shtetin Ēi, por veprimet e tij tė guximshme dhe plot me shkathtėsi u lavdėruan nga brezat e mėvonshėm dhe mbetėn si lengjenda qė janė pėrhapur gjerėsisht edhe sot.
Yeanci vizitoi shumė herė shtetet e tjera si i dėrguari i monarkut tė shtetit Ēi. Ai vizitoi 2 herė shtetin Ēu, qė ndodhej nė provincat Hubei dhe Hunan tė sotme tė Kinės, dhe veprimet e Yeancit gjatė atyre dy vizitave mbetėn si legjenda.
Mbreti i shtetit Ēu e kishte marrė vesh se Yeanci ishte shtatshkurtėr dhe bėri ēmos tė tallej me tė, por e zuri veten e tij ngushtė. Kur Yeanci shkoi pėr herė tė parė pėr vizitė nė shtetin Ēu, mbreti i Ēusė i tha njė personi nė varėsinė e tij qė ta sillte Yeancin nėpėrmjet njė porte tė ulėt pranė portės kryesore tė murit rrethues tė qytetit. Yeanci kuptoi djallėzinė e mbretit tė Ēusė dhe i tha atij personi: "Unė mund tė futem nė njė zgavėr pėr qentė vetėm atėherė kur vizitoj vendin e qenve. Por erdha sot pėr vizitė nė shtetin Ēu dhe si mund tė hyj nė portėn e qenve?" Rojtarėt nuk kishin si tė pėrgjigjeshin dhe u detyruan ta sillnin Yeancin nėpėrmjet portės kryesore.
Kur u takua me Yeancin, mbreti i Ēusė pyeti: "Pse shteti Ēi dėrgoi pikėrisht juve te ne? Mos vallė, nuk ka njerėz tė tjerė nė shtetin Ēi?" Yeanci iu pėrgjigj shtruar: "Shteti Ēi i dėrgon personat e zgjuar dhe tė talentuar vetėm nė vendet me moral tė lartė, kurse i dėrgon personat e ngathėt dhe tė paaftė nė vendet pa moral dhe pa aftėsi. Unė jam njeriu mė i ngathėt dhe mė i paaftė ndėr ministrat e shtetit tonė, prandaj ata mė dėrguan mua nė shtetin Ēu."
Gjatė vizitės sė dytė tė Yeancit nė shtetin Ēu, mbreti i Ēusė u mundua pėrsėri tė fyente atė nė sy tė publikut. Nė kohėn e banketit, qė shtroi mbreti i Ēusė pėr nder tė Yeancit, dy ushtarė sollėn njė njeri tė lidhur me litar dhe thanė se ishte njė hajdut qė kishte ardhur nga shteti Ēi dhe qė kishte vjedhur. Mbreti i Ēusė tha duke e shikuar vėngėr Yeancin: "Mos vallė, njerėzit e shtetit Ēi kanė lindur nga natyra hajdutė?" Por Yeanci nuk u nxitua. Ai tha: "Tė gjithė thonė se mandarina ėshtė e ėmbėl kur rritet nė jug tė lumit Huaihė, kurse ėshtė e thartė po tė rritet nė veri tė lumit Huaihė, sepse uji dhe dheu nė krahina tė ndryshme nuk janė njėsoj. Njė banor, qė jeton nė shtetin Ēi, nuk vjedh asnjėhėrė, por fillon tė vjedhė pasi vjen nė shtetin Ēu. Mos uji dhe dheu i shtetit Ēu e shndėrron atė nė njė hajdut?" Mbreti i Ēusė mbeti pa fjalė.
Libri i lashtė kinez "Yeanci: Pranvera dhe Vjeshta", qė ėshtė njė pėrmbledhje e tregimeve dhe lengjendave mbi Yeancin, ushtroi njė ndikim tė madh mbi letėrsinė biografike kineze. Nė librin "Shėnimet e Historisė", qė u botua nė kohėn e dinastisė Han, nė shekullin e parė para erės sė re, dhe qė u bė njė vepėr e madhe historiografike, Yeanci vlerėsohet si politikan dhe diplomat i shquar. (Zheng)
|