Kina ėshtė bėrė sot vendi i 2-tė i konsumit tė naftės, por sasia mesatare pėr frymė e burimeve tė energjisė nė Kinė nuk arrin as gjysmėn e asaj nė botė, prandaj bėhet gjithnjė e mė i dukshėm problemi i energjisė krahas ruajtjes sė zhvillimit tė ekonomisė. Lidhur me kėtė, foli zoti Zhou Guoxun, ish-drejtori i pėrgjithshėm i Korporatės sė Petrokimisė tė Lanzhout.
"Pėr tė kursyer energjinė duke e shfrytėzuar atė nė mėnyrė racionale, duhet tė ngrihet mė tej niveli i pėrpunimit nė shfrytėzimin e vendburimeve tė energjisė dhe tė rritet mė tej cilėsia e produkteve, gjė qė ėshtė njė mėnyrė e re e kursimit tė energjisė. Tani pėr tani, nafta bruto, qymyrguri, energjia elektrike dhe gazi natyror janė burimet kryesore tė energjisė nė vendin tonė, por me zhvillimin e ekonomisė, pesha specifike e naftės bruto dhe qymyrgurit bruto ndwr burimet e energjisė do tė pakėsohet, kurse shfrytėzimi i energjisė elektrike, sidomos i energjisė elektrike bėrthamore, dhe i energjisė sė erės e energjisė diellore do tė zhvillohet mė shpejt."
Kur flasim pėr mbrojtjen e mjedisit nė fshat, kemi parasysh kryesisht zhvillimin e bujqėsisė ekologjike. Tani pėr tani, mbrojtja e mjedisit ekologjik nė Kinė bėhet kryesisht nėpėrmjet pyllėzimit nga njeriu, por kjo punė do tė shndėrrohet nė rimėkėmbjen e pyjeve nė mėnyrė natyrore. Duke filluar nga viti 2002, nė rajonin autonom Guangsi tė Kinės Jugperėndimore, po zbatohet plani i "pakėsimit tė tokave tė mbjella me kultura bujqėsore dhe i shtimit tė sipėrfaqes sė pyllėzuar" dhe janė arritur tashmė suksese tė dukshme nė kėtė drejtim. Lidhur me kėtė punė, foli zoti Li Liming, shefi i zyrės pėrkatėse pranė Drejtorisė sė pylltarisė tė rajonit autonom Guangsi.
"Deri tani, kemi pyllėzuar 220 mijė hektarė toka tė punueshme, qė mbilleshin mė parė me kultura bujqėsore; kemi pyllėzuar edhe 488 mijė hektarė toka malore, ku rriteshin mė parė pak drurė. Sipėrfaqja e tokave tė gjelbėruara nė gjithė rajonin tonė ėshtė shtuar 1.8% nė krahasim me vitin 2002. Kemi sistemuar edhe tokat djerrw, gjė qė na ka sjellė efektivitet ekologjik, sepse qė nga viti 2002 deri tani, nuk ka ndodhur asnjėherė erozion i tokave. "
Duke iu pėrgjigjur pyetjes nėse mbrojtja e mjedisit sjell humbje nė zhvillimin e bujqėsisė, drejtori Li Liming tha:
"Nė fakt, tė ardhurat e fshatarėve janė shtuar gjatė zbatimit tė kėtij plani, sepse ata marrin subvencione nga shteti pėr shkak tė pakėsimit tė tokave tė tyre tė punueshme. Pėr ēdo hektar tokė, shteti jep nė vit 3150 juanė si subvencion pėr blerjen e drithėrave dhe 300 juanė si subvencion pėr shpenzimet e tjera. Nė disa zona, ku janė pyllėzuar tokat me pemė frutore, kanė filluar tė merren tė ardhura nga produktet frutore, si gėshtenja, arra dhe fruta tė tjera. Shėrbimet, qė u bėhen pemwve frutore, janė mw tė lehta nė krahasim me shėrbimet bujqėsore nė ara, prandaj fshatarėve tanė u janė dhėnė mundėsi tė ikin nga fshati pėr punė nė qytet dhe ky ėshtė njė nga faktorėt e shtimit tė tė ardhurave tė fshatarėve tanė. Zbatimi i planit tė pakėsimit tė tokave tė mbjella me kultura bujqėsore dhe i shtimit tė sipėrfaqes sė pyllėzuar mirėpritet nga fshatarėt."(Zheng)
|