Nė nėnrubrikėn "Shkėmbime kulturore"do t'ju njohim me lexuesit e gazetės "Dritare".
Qysh nga numri i saj i parė i botuar nė vitin 2004 e deri tani, gazeta "Dritare" nė gjuhėn shqipe, organi i redaksisė sė gjuhės shqipe tė Radios sė Jashtme tė Kinės, ka botuar 9 numra qė janė pritur shumė mirė nga lexuesit shqiptarė.
Edhe punonjėsit e Prokurorisė shqiptare gjatė vizitės sė tyre nė Kinė lexuan edhe gazetėn " Dritare", dhe u befasuan nga faqet me fotografi tė bukura dhe pėrmbajtja e pasur e kėsaj gazete dhe u shprehėn se kjo gazetė u la atyre pėrshtypje tė thella. Sekretari i pėrgjithshėm i Prokurorisė sė Pėrgjithshme tė Shqipėrisė Stavri Koēollari tha:"Mė ka emocionuar dhe prekur realisht qė nė momentin e parė qė zbritėm nė aeroportin e Pekinit, njohja me gazetėn "Dritare". Mė bėri shumė shumė pėrshtypje fakti qė nė njė vend kaq tė largėt, siē jemi ne me njėri-tjetrin, kishte njė gazetė tė tillė qė do tė shkruante pėr Shqipėrinė e pėr Kinėn, pėr marrėdhėniet midis kėtyre dy vendeve, tė cilat i kanė pasur me kohė shumė tė afėrta. Pėr njė periudhė patėn njė ftohje, por unė po konstatoj shumė sinqerisht qė ka ardhur momenti qė ne duhet pėrsėri t'i rthellojmė kėto marrėdhėnie. Ne kemi ē'tė pėrfitojmė nga njė vend kaq i madh e i fuqishėm. Dhe mė ka bėrė pėrshtypje edhe njė fakt tjetėr. Kėtu njerėzit janė shumė punėtorė, pa llafe, e duan punėn, i vlerėsojnė arritjet qė kanė bėrė sidomos gjatė kėtyre dhjetė viteve tė fundit. Dhe ne vėrtet kemi ē'tė mėsojmė nga njė vend, i cili megjithėse kaq i madh, nga mė tė mėdhenjtė, mė i madhi nė botė, me njė zhvillim ekonomik tė jashtėzakonshėm, ka njė sjellje me ne qė jemi njė popull megjithėse shumė i vogėl, sjellje prej tė barabarti. Kėto pėrshtypje mė lanė tė gjitha takimet qė patėm qoftė me funksionare shtetėrore tė lartė, qoftė me popullin, me qytetarė apo fshatarė kinezė. Ju lumtė atyre qė e kanė hapur kėtė gazetė, e cila pavarėsisht se ka nevojė pėr tė pasur rubrika mė tė gjera, ėshtė arritje goxha e madhe. Faleminderit! "
Gjatė qėndrimit tė grupit tė CCTV-sė nė Shqipėri pėr tė intervistuar kineastė veteranė shqiptarė, nė recepsionin e Hotelit "Nirvana", ku qendroi ky grup kinez, u vendosėn disa numra tė gazetės " Dritare " pėr mysafirėt e kėtij hoteli. Kur erdhėn nė kėtė hotel pėr t'u intervistuar nga grupi televiziv kinez, kineastė, regjisorė dhe aktorė tė brezit tė vjetėr shqiptarė lexuan disa artikuj tė gazetės "Dritare" mbi shkėmbimet kulturore midis Kinės dhe Shqipėrisė, si "Biseda midis ambasadorit tė Shqipėrisė nė Kinė Kujtim Xhani dhe prezantuesit tė njohur tė CCTV-sė Cui Yongyuan mbi filmat e vjetėr shqiptarė", "Filmi shqiptar nė sytė e personave tė njohur kinezė", "Takimet midis kineastėve kinezė dhe shqiptarė" etj. Ata u emocionuan shumė dhe i treguan gazetares pėrshtypjet e tyre mbi Kinėn etj.
Pasi lexoi gazetėn " Dritare " gjatė qėndrimit pėr vizitė nė Pekin, regjisori i njohur shqiptar Pirro Milkani u kėnaq pa masė, sidomos pėr vlerėsimet e larta tė personave tė njohur kinezė pėr filmin e tij " Ngadhnjim mbi vdekjen". Ndėr tė tjera ai tha : "Jo vetėm pėr mua, por edhe pėr shumė njerėz, Kina ėshtė njė vend i magjishėm, me histori, me traditė dhe me kulturė. Nga tė gjithė njerėzit qė kanė vizituar Kinėn, edhe tani kohėt e fundit, janė emocionuar kur kam dėgjuar qė edhe sot e kėsaj dite, njerėzit i kujtojnė ato filma, sidomos gjenerata mė e vjetėr. Sepse sot Kina ka ndryshuar."
Pionieri i kinematografisė shqiptare, regjisori Hysen Hakani tha:"Sado tė pėrpiqem tė tregohem modest, nuk e pėrmbaj dot veten. Ėshtė kėnaqėsi e madhe tė dėgjosh qė filmat, edhe pse kanė gjysmė shekulli qė janė bėrė, gėzojnė atė popullaritet nė Kinė, nė atė Kinėn e madhe, shtetin kolos, pėr tė cilin unė ushqej dashuri dhe respekt tė thellė. Kjo mė mbushi me gėzim."
Njė nga aktorėt e njohur shqiptarė qė ka luajtur rolin e anėtarit tė njėsitit guerril nė filmin " Ngadhnjim mbi vdekjen", Andon Qeyari pasi pa fotografitė e bashkėshortes sė tij tė bėra gjatė takimeve me drejtuesen e kanalit televiziv tė CCTV-sė Jia Qi dhe me prezantuesin e njohur tė CCTV-sė Cui Yongyuan, gjatė vizitės nė RJK, ku u takua me anėtarėt e redaksisė sė gjuhės shqipe si dhe vizitoi studion e kėsaj radioje, u gėzua pa masė dhe u tregoi gazetarėve gruan e tij: "Dhe kjo ėshtė gruaja ime ". Ai u emocionua aq shumė sa nuk e pėrmbante dot veten dhe nuk gjente dot fjalėt mė tė mira pėr tė shprehur ndjenjat e tij. Ai tha : " Me emociononi me kėto qė thoni. Unė u kam folur shumė miqve tė mi aktorė, pėr jehonėn qė kanė filmat tanė nė Kinė, sepse ne nuk e dinim kėtė gjė, qė filmat tanė kanė njė jehonė shumė tė madhe nė Kinė. Janė tė shokuar, ėshtė e pabesueshme thonė. Por kur unė u thashė se ime shoqe, gruaja ime bėri njė vizitė nė Kinė, dhe ata flisnin me njė simpati tė madhe pėr filmin "Ngadhnjim mbi vdekjen", edhe pėr filmat e tjerė shqiptarė. Unė gjej rastin pėr t'ju falėnderuar, jo vetėm prezantuesit, por edhe tėrė popullin kinez, i cili pa dyshim ka njė simpati shumė tė madhe, por edhe brezi ynė, edhe ne qė kemi njohur miqėsinė, qė kemi njohur punėn tuaj, qė kemi njohur vuajtjet tuaja, qė kemi njohur luftėn tuaj, gjakun tuaj edhe sot e gjithė ditėn, punėn tuaj, guximin tuaj, ju keni njė simpati tė jashtėzakonshme."
Gjatė takimit nė shtėpinė e tij me gazetaren e Radios sė Jashtme tė Kinės, gazeta " Dritare" e sjellė nga Kina i ngjalli shkrimtarit tė madh shqiptar Dritėro Agolli kujtimet e bukura pėr miqtė e tij kinezė. Ai i tregoi gazetares Huailu:"Unė kam edhe shumė miq nė Kinė, sepse unė kam studiuar nė San Petėrburg, nė Leningrad, ku ka pasur shumė studentė kinezė. Njeri qė ka qenė bashkė me mua nė njė dhomė quhet Wang Zongzhe. Ai ka qenė korrespondent i gazetės "Zhenminzhibao" nė Moskė dhe pastaj nė Budapest. Pastaj kur erdhi nė vitet '70 kėtu, si korrespondent qė shoqėronte Zhou Enlain, unė u takova nė atė pritje, pas shumė vjetėve qė kam qenė nė Leningrad me tė. Edhe njė kinez tjetėr, qė quhet Zhou Yongqiang, nuk di a jeton apo jo. Edhe ky ishte student shumė i mirė dhe kemi qenė bashkė, por atė nuk e kam takuar."
Asistent-profesorja e kimisė e Universitetit tė Tiranės Vera Lazo ka qenė dy herė pėr studime e pėr punė nė Kinė, herėn e parė nė vitin l974-l978, ndėrsa herėn e dytė nė vitin l992. Ajo ka shumė miq kinezė dhe vitet e fundit gjatė pjesėmarrjes nė njė konferencė ndėrkombėtare tė Kimisė nė Kinė, zonja Vera Lazo erdhi pėr vizitė nė Radion e Jashtme tė Kinės, pa faqen e internetit dhe gazetėn " Dritare" dhe duke folur pėr gazetėn " Dritare" nė intervistėn me gazetaren e Radios ajo u shpreh: " Kishte goxha informacione dhe mė pėlqeu ajo mėnyra se si shkruhej me ndjenja shumė tė pastra pėr Shqipėrinė. Ashtu siē kemi ne ndjenja tė pastra pėr Kinėn, tė njėjtat reflektoheshin edhe aty. Megjithėse unė i hodha njė vėshtrim tė pėrgjithshėm, nuk e pashė me kujdes, po mė pėlqeu mėnyra se si trajtoheshin." ( Zhai)
|