Vitet e fundit, janė shtuar pandėrprerė shkėmbimet dhe bashkėpunimi ekonomiko-tregtar midis Kinės dhe Rusisė, ndėr to mė tėrheqės ėshtė bashkėpunimi nė fushėn energjetike. Gjatė vizitės sė presidentit rus Putin nė Kinė kohėt e fundit, tė dy vendet nėnkruan disa marrėveshje tė rėndėsishme nė lidhje me energjinė, duke dhėnė njė garanci pėr bashkėpunimin e mėtejshėm midis dy vendeve nė kėtė fushė.
Nė forumin e parė tė nivelit tė lartė tė qarqeve ekonomike, industriale dhe tregtare tė Kinės dhe tė Rusisė qė u zhvillua nė Pekin pak kohė mė parė, presidenti rus Putin foli pėr pėrmbajtjen kryesore tė marrėveshjes dypalėshe mbi energjinė:
"Rusia vendosi tė ndėrtojė njė tubsjellės tė naftės bruto nga Siberia Lindore nė Oqeanin Paqėsor. Tani Shoqėria ruse e naftės tubėsjellėsve dhe Shoqėria e grupit tė naftės dhe tė gazit natyror e Kinės nėnshkruan protokollin pėrkatės dhe do tė studiojnė mundėsinė e ndėrtimit tė tubsjellėsit anėsor tė naftės bruto nė Kinė. Zbatimi i kėtij objekti do tė shtojė furnizimin e Kinės me naftė. Shoqėria me pėrgjegjėsi tė kufizuar e industrisė sė gazit natyror e Rusisė dhe Shoqėria e naftės dhe e gazit natyror e Kinės nėnshkruan dokumentin pėrkatės dhe po studiojnė projekte tė ndryshme pėr lidhjen e gazsjellėsve natyrorė tė tė dy vendeve."
Nė vitin 2005, Rusia i ofroi Kinės mbi 8 milionė tonė naftė bruto, por kjo zuri vetėm njė pjesė tė vogėl tė importit tė naftės bruto tė Kinės. Tani energjia e Rusisė eksportohet kryesisht nė tregun evropian, kurse nė furnizimin e tregut aziatik me energji ajo ka pėrparuar ngadalė. Vitet e fundit Kina dhe Rusia kanė bėrė pėrpjekje pėr bashkėpunimin e mėtejshėm nė kėtė fushė dhe po konsultohen pėr ndėrtimin e njė naftėsjellėsi nga Rusia nė Kinė.
Lidhur me marrėveshjen e bashkėpunimit nė fushėn energjetike tė nėnshkruar gjatė vizitės sė presidentit Putin nė Kinė, specialistja e problemeve ruse e Akademisė sė Shkencave Shoqėrore tė Kinės zj. Li Jianmin tha:
"Zhvillimi i shpejtė i ekonomisė kineze ka nevojė gjithnjė e mė tė madhe pėr naftė dhe pėr importimin e naftės, ndėrsa Rusia ka burime tė pasura energjetike, ndaj tė dyja palėt kanė shumė interesa tė pėrbashkėt nė kėtė fushė dhe nėnshkrimi i marrėveshjes kino-ruse ka bėrė njė hap thelbėsor."
Kjo specialiste vuri nė dukje se, pas ndėrtimit tė gazsjellėsit natyror kino-rus sipas marrėveshjes, Rusia do tė eksportojė ēdo vit nė Kinė 80 miliardė metra kub gaz natyror, shifėr kjo qė do tė pėrbėjė mbi 50% tė eksportit tė Rusisė nė Everopė.
Pėrfundimet e bisedimeve mbi investimet pėr ndėrtimin e naftėsjellėsit anėsor nga Rusia nė Kinė, e nėnshkruar nga dy shoqėritė pėrkatėse tė naftės tė Kinės dhe tė Rusisė kanė tėrhequr vėmendjen e madhe tė qeverive tė dy vendeve dhe kanė gjetur pėrkrahjen e fuqishme tė tyre. Drejtori i pėrgjithshėm i Shoqėrisė kineze tė naftės dhe gazit natyror z. Chen Gėng shprehu besimin e plotė pėr ndėrtimin e kėtij naftėsjellėsi nafte. Ai tha:
"Kohėt e fundit, qeveria ruse miratoi projektin e ndėrtimit tė naftėsjellėsit tė naftės nga Siberia Lindore nė Oqeanin Paqėsor, duke hedhur njė bazė pėr ndėrtimin e tij. Ndėrsa ne kemi nė plan qė krahas ndėrtimit tė naftėsjellėsit nė Rusi, tė investojmė nė ndėrtimin e naftėsjellėsit anėsor nė Kinė."
Pala kineze dhe ajo ruse nėnshkruan edhe marrėveshjen nė parim pėr krijimin e ndėrmarrjeve me investime tė pėrbashkėta te njėra tjetra, dhe pėr bashkėpunimin nė zbulimin dhe shfrytėzimin e burimeve tė naftės tė Rusisė dhe nė pėrpunimin dhe shitjen e naftės nė Kinė. Rusia ra dakord qė shoqėritė kineze dhe ruse tė naftės tė shfrytėzojnė bashkėrisht burimet e pasura tė naftės dhe tė gazit natyror tė Rusisė dhe tė ngrihen ndėrmarrje me investime tė pėrbashkėta tė rafinerisė dhe tė shitjes sė benzinės dhe tė produkteve tė tjera tė naftės.
Gjatė vizitės nė Kinė tė presidentit Putin, tė dy palėt nėnshkruan marrėveshje bashkėpunimi nė fushat energjetike, financiare, tė investimeve, komunikacionit etj.dhe organizuan bashkėrisht forumin e parė tė nivelit tė lartė tė qarqeve ekonomike, industriale dhe tregtare tė tė dy vendeve.
Nė referatin e mbajtur nė kėtė forum kryetari i shtetit i Kinės Hu Jintao bėri tė ditur se Kina dhe Rusia kanė pėrcaktuar fushat kryesore tė bashkėpunimit nė tė ardhmen:
"Tė dy vendet duhet tė ngrenė peshėn specifike tė produkteve mekanike nė tregtinė dypalėshe, tė zgjerojnė pėrmasat tregtare tė produkteve energjetike, tė shtojnė investimet nė fushat e pajisjeve elektroshtėpiake, telekomunikacionit, tė infrastrukturės si dhe nė shfrytėzimin dhe pėrpunimin e thellė tė naftės e gazit, pyjeve, burimeve minerale etj."
Hu Jintao u shpreh se ka mundėsi tė plotė tė realizohet vėllimi i tregtisė dypalėshe prej 60 deri 80 miliardė dollarėsh amerikanė nė vitin 2010 i pėrcaktuar nga tė dyja palėt. (Pina)
|