Tani skulptori tajvanez Zhu Ming po zhvillon ekspozitėn e veprave tė tij nė Galerinė e Arteve Figurative tė Kinės nė Pekin. Nė qarqet ndėrkombėtare skulpturore, zotin Zhu Ming e quajnė njė nga skulptorėt mė tė shquar kinezė. Kjo ėshtė hera e parė qė ai e hap ekspozitėn e tij nė Pekin dhe kjo ka tėrhequr vėmendjen e gjerė tė qarqeve tė arteve dhe tė shikuesve tė pjesės kontinentale.
Kėtė herė, Zhu Ming ka ekspozuar mbi 60 vepra mė tė famshme tė serisė "Taiji". Megjithėse Zhu Ming vjen pėr herė tė parė nė pjesėn kontinentale pėr ekspozitė, emrin e tij e kanė njohur qė herėt qarqet e arteve tė pjesės kontinentale. Drejtori i Galerisė sė Arteve Figurative tė Kinės Fan Dian tha:
"Para 10 vjetėve, kisha plan ta ftoja Zhu Mingun tė vizitojė pjesėn kontinentale pėr tė hapur ekspozitėn e veprave. Kjo sepse Zhu Ming ėshtė njė skulptor i shquar qė ka pėrzier kulturėn orientale me stilin modern. 'Taiji' ėshtė seria mė e rėndėsishme e veprave tė Zhu Mingut qė ka shfaqur plotėsisht talentin e tij."
"Taiji" ėshtė njė teori nė kulturėn tradicionale kineze, kinezėt e lashtė e shpjegonin zanafillėn e gjithėsisė me kėtė teori. Zhu Ming krijoi veprat e serisė "Taiji" pėr tė pėrhapur kėtė teori tė lashtė nėpėrmjet artit modern. Gjatė 20 vjetėve, skulpturat e serisė "Taiji" janė ekspozuar nė Angli, Francė, Belgjikė, Luksemburg, Japoni, Tajlandė etj. duke fituar pėrshėndetje tė gjerė.
Zhu Ming lindi nė vitin 1938 nė Miaoli tė Tajvanit. Pėr shkak tė varfėrisė sė familjes, pas mbarimit tė mėsimeve tė shkollės fillore, Zhu Ming filloi tė punojė. Nė moshėn 15-vjeēare, i ati e dėrgoi te njė zejtar gdhendjeje qė zbukuronte tempujt pėr tė mėsuar mjeshtėrinė e gdhjendjes. Atje Zhu Ming zotėroi bazat e gdhendjes, por ai nuk donte tė bėhej vetėm njė zejtar gdhendjeje, ai donte tė bėhet njė artist.
Pėr tė realizuar idealin e vet, Zhu Ming vendosi tė gjejė njė mjeshtėr pėr tė mėsuar skulpturėn, por nuk pati rezultat. Gjatė 10 vjetėve, ai mėsonte skulpturėn moderne sipas librave. Entuziazmi i Zhu Mingut pėr artin e preku thellė skulptorin e famshėm tajvanez Yang Yingfeng, ai vendosi ta pranojė Zhu Mingun si nxėnės. Qysh nga ajo kohė, Zhu Ming ka filluar zyrtarisht jetėn e artistit.
Nė vitin 1976, Zhu Ming hapi nė Tajvan ekspozitėn e parė personale tė veprave. Nė atė kohė nė qarqet kulturore tė Tajvanit ishte pėrhapur kultura e fshatit dhe skulpturat e Zhu Mingut me temėn e fshatit patėn shumė pėrshėndetje, ai u bė njė nga pėrfaqėsuesit e rrymės sė kulturės sė fshatit. Zhu Ming kujtoi:
"U bėra i famshėm pėr shkak tė kėsaj ekspozite. Por pas ekspozitės, nuk krijova mė skulptura me temėn e fshatit sepse dua tė krijoj mė shumė skulptura me karakteristika ndėrkombėtare pėr tė hyrė nė skenėn ndėrkombėtare."
Nė fillim tė viteve '80 tė shekullit tė kaluar, Zhu Ming shkoi nė Nju Jork tė SHBA-sė pėr tė pėrhapur veprat e tij. Ai shkoi nė zonėn e famshme tė arteve ? zonėn Soho dhe ia propozoi ēdo galerie tė arteve veprat e veta. Mė nė fund, galeria e famshme Hutchinson i pranoi veprat e Zhu Mingut. Gradualisht qarqet perėndimore tė arteve kanė filluar tė njohin kėtė skulptor nga Tajvani.
Zhu Ming ēeli me sukses 4 ekspozita nė Nju Jork, pastaj ai shkoi nė Evropė. Atje veprat e serisė "Taiji" ngjallėn jehonė tė madhe. Kritiku anglez i arteve Ian Findlay tha se veprat e Zhu Mingut shfaqin thelbin e kulturės orientale nėpėrmjet skulpturave.
Zhu Ming ėshtė i mendimit se kultura kombėtare ėshtė baza e veprave tė tij. Ai tha:
"Jemi kinezė, prandaj duhet tė shfaqin kulturėn tradicionale kineze nė veprat tona. Vetėm vepra tė tilla do tė tėrheqin vėmendjen e Perėndimit. Kultura kineze ka njė histori prej mijėra vjetėsh, ka shumė trashėgimi tė ēmuara qė mund tė pėrdoren nė veprat artistike." (Fani)
|