dėgjoni
Gjatė 3 vjetėve tė fundit, Kina ka nxitur fuqimisht reformėn nė fushėn e kinematografisė dhe ka arritur suksese tė dukshme nė sasinė e prodhimit tė filmave, nė tė ardhurat nga shitja e biletave dhe nė shfaqje publike tė filmave artistikė.
Nė janar tė vitit 2004, Drejtoria e Pėrgjithshme Shtetėrore e Radio-Film-Televizionit e Kinės pėrpiloi dokumentin " Disa mendime lidhur me shpejtimin e industrisė kinematografike" tė Kinės duke pėrcaktuar se thelbi i reformės kinematografike ėshtė prodhimi i filmave pėr publikun e tregun dhe kthesa e madhe nė prodhimin e filmave nga tipi administrativ nė tipin industrial.
Pikat kryesore tė suksesit tė e reformės kinematografike shihen kryesisht nė 3 drejtimet e poshtme:
Sė pari, zbutja e censurės pėr shfaqjen e filmave, zgjerimi i sferės sė investimeve dhe pėrgatitja e forcave prodhuese tė filmave e kanė nxitur lulėzimin e krijimtarisė kinematografike. Nė vitin 2002, u prodhuan l00 filma artistikė, nė vitin 2005, prodhimi i filmave arriti nė 260. Gjatė vitit 2005, tė ardhurat e pėrgjithshme nga shitja e biletave nė kinema arritėn nė mė se 2 miliardė yuanė duke u rritur 122% nė krahasim me vitin 2002. Filmat e prodhimit tė vendit jo vetėm zunė pėr 3 vjet me radhė kryet e vendit nė tė ardhurat nga shitja e biletave nė kinema, por zunė edhe 50% tė tė ardhurave tė pėrgjithshme tė kinemave, duke i kaluar ato tė filmave tė huaj tė importuar.
Krahas kėsaj, po forcohet njė strukturė e re e investimeve pėr prodhimin e filmave me pjesėmarrjen e sektorėve tė pronės sė pėrbashkėt dhe tė pronės private. Sipas statistikave, nė vitin 2005, investimet nga sektorėt private dhe nga vendet e huaja nė prodhimin e filmave pėrbėnin 75% tė investimeve tė pėrgjithshme nė prodhimin e filmave. Numri i kompanive private qė merren me prodhimin e filmave ka arritur nė l40.
Sė dyti, thellimi i reformės sė ndėrmarrjeve shtetėrore pėr prodhimin e filmave ėshtė njė pikė kryesore e reformės kinematografike. Sektorėt shtetėrore kinematografike u kthyen nė ndėrmarrje aksionere duke prodhuar njė numėr filmash tė bukur, qė mishėrojnė frymėn kombėtare dhe bashkėkohore. Krahas fitimeve shoqėrore, kėta filma kanė arritur edhe fitime tė mira ekonomike.
Grupi i kinematografisė kineze duke bėrė transformime, krijoi 6 kompani aksionere tė varur prej tij. Pas ndryshimit tė sistemit tė pronėsisė, u tėrhoqėn njė pjesė investimesh nga shoqėria dhe nga jashtė, gjė qė e shtoi shumė aftėsinė prodhuese tė filmave. Gjatė 3 vjetėve tė fundit, Grupi i Kinematografisė Kineze prodhoi mesatarisht 30 filma nė vit.
Edhe Grupi i kinematografisė sė Chanchunit me anėn e reformės sė sistemit tė rrogave dhe tė mekanizmave tė punėsimit, ka ngjallur lulėzimin e filmave. Gjatė dy vjetėve tė fundit, prodhimi vjetor i filmave nė kėtė grup arriti nė l0, nga mė pak se 5 qė ishte mė parė.
Edhe Grupi i Kinematografisė sė Shangait ka bėrė reformė duke forcuar makrokontrollin ekonomik. Si rezultat, ky grup arriti efikasitet tė mirė nė prodhimin e filmave dhe fitimet e nxjerra nga prodhimi i filmave nė vitin 2005 arritėn nė 85 milionė e 470 mijė yuanė nga 20 milionė e 90 mijė yuanė qė ishin nė vitin 2003.
Praktika e reformave trevjeēare tregon se thellimi i reformės sė mekanizmave ėshtė e vetmja rrugė e zhvillimit tė kinematografisė, kurse mbėshtetja tek progresi tekniko-shkencore, shpejtimi i krijimeve tė reja tekniko-shkencor, respektimi i rregullave artistike dhe tė tregut janė forcė nxitėse e zhvillimit tė kinematografisė. ( Zhai)
|