Gjatė qėndrimit nė Shqipėri pėr tė intervistuar kineastė veteranė shqiptarė tė disa filmave shqiptarė tė mirėpritur nė Kinė, grupi televiziv kinez shkoi edhe nė shtėpinė e shkrimtarit tė madh shqiptar Dritėro Agolli dhe mori njė intervistė prej tij.
Shkrimtari Dritėro Agolli dhe bashkėshortja e tij e pritėn ngrohtėsisht grupin nė dhomėn e pritjes tė tyre karakteristike shqiptare, qė ishte e stolisur shumė bukur me piktura dhe gdhendje artistike nė mur. Grupi kinez e intervistoi z. Dritėro nė bibliotekėn e tij me shumė libra tė ēmuara.
Intervista filloi me rrėfimin pėr krijimin e romanit me temė nga Lufta Antifashiste Nacionalēlirimtare "Komisari Memo". Lidhur me kėtė, z. Dritėro Agolli tha :"Unė, qė kam qenė pionier nė Luftėn Antifashiste Nacionalēlimtare - kam qenė njė partizan i vogėl, - kam pasur dashuri pėr temėn e luftės kundėr fashizmit, dhe kjo mė shtyu tė shkruaja njė roman, qė nė fillim quhej "I teti nė bronz". Pastaj unė e ndryshova kėtė titull dhe e vura "Komisari Memo". Filmi "I teti nė bronz" ėshtė nxjerrė nga ky roman. Mirėpo unė nė atė kohė nuk e kisha shkruar tė gjithė romanin, kisha bėrė mė shumė se gjysmėn dhe fundin e romanit, jo tė tjera. Dhe nė dorėshkrim, nė letėr, ia dhashė Viktorit Gjikės, regjisor nga mė tė mėdhenjtė tanėt, pėr ta lexuar. Dhe atij i pėlqeu kjo temė dhe tha se do ta bėjmė skenar pėr njė film, me titullin "I teti nė bronz". Dhe ne punuam bashkė pėr kėtė skenar, dhe bashkėrisht e shkruam skenarin, pra autorė kemi qenė tė dy, unė dhe Viktor Gjika. Mirėpo unė akoma nuk e kisha botuar romanin, ishte i pabotuar, ishte nė dorėshkrim, dhe kisha njė dyshim qė nuk do tė dilte i plotė si romani, se unė kisha edhe skena tė tjera, dhe personazhe tė tjera. Por atij i pėlqeu ky si subjekt dhe mori gjysmėn e romanit, ai ėshtė gjysma e romanit "Komisari Memo". Dhe e shkruam bashkė skenarin dhe ai bėri filmin".
Pasi tregoi se si e ka filluar shkrimin e skenarit tė filmit "I teti nė bronz", z. Dritėro Agolli rrėfeu hollėsitė gjatė krijimit tė skenarit. Ai tha : "Ne me Viktorin, nė tė gjitha problemet, si ishte lufta etj. kemi rėnė dakord, kishim njė bashkėpunim tė plotė. Viktori ishte shumė kėmbėngulės dhe mė vinte ditė pėrditė nė shtėpi, ditė pėrditė, dhe unė duhej ta qerasja me raki dhe me tė tjera. Dhe kėshtu qė po e them pėr shaka qė u mundova ta pėrfundoja sa mė shpejt se do tė mė rrinte gjithnjė nė shtėpi dhe do tė mė harxhonte. Kėshtu u mundova ta shkruaja sa mė shpejt skenarin. Viktori ka qenė i vogėl nė kohėn e luftės, ishte fėmijė, kurse unė isha i rritur, isha l4 -15 vjeē, kėshtu qė e njihja luftėn, dhe shumė personazhe atje janė tė vėrteta, janė nga lufta e guerrileve nė Korēė, nga lufta partizane nė malet e Korēės, se unė jam nga ajo krahinė, nga Korēa, nga Devolli".
Pasi tregoi procesin e shkrimit tė skenarit tė kėtij filmi, z. Dritėro Agolli na tregoi se si i ka krijuar figurat e personazheve tė kėtij filmi. Ai tha : "Disa personazhe ishin tė vėrteta, si komisar Kovaēi, qė ėshtė "i teti nė bronz". Ka qenė njė ngjarje e vėrtetė, atė e vranė duke pirė ujė nė burim, por unė e ndryshova faktin jetėsor dhe e bėra qė u vra nė luftė. Kėshtu qė realiteti i Luftės Nacionalēlirimtare mė ka dhėnė shumė personazhe, shumė njerėz, luftėtarė, komisarė, komunistė, patriotė dhe kėto mė kanė ngacmuar pėr ta shkruar kėtė roman dhe pėr tė bėrė edhe skenarin e filmit "I teti nė bronz".
Pasi foli pėr krijimin e filmit "I teti nė bronz", z. Dritėro Agolli foli edhe pėr pritjen e ngrohtė tė publikut pėr kėtė film. Ai tha: "Filmi doli nė fillim tė viteve '70 ose nė fund tė viteve '60 dhe u pėlqye shumė nė publikun tonė. Unė edhe atėherė kam bėrė intervista nė televizionin tonė se si u shkrua skenari.
Ai film u dha edhe nė disa vende tė tjera, u dha edhe nga televizione tė huaja nė atė kohė. U dha edhe nga televizioni i Beogradit tė Jugosllavisė. Megjithėse ne nuk i kishim shumė mirė marrėdhėniet, ata e dhanė.(Zhai)
|